Kamilė Lukauskytė
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie Ukrainos vadovybę sukėlė naują įtampą Vašingtono ir Kyjivo santykiuose. Į šią situaciją sureagavo už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius.
Spalio 11 dieną A. Kubilius pareiškė, kad Europos Sąjungai ir Ukrainai gali būti atėjęs metas pačioms rengti nepriklausomą karo užbaigimo strategiją.
Jo žodžiai nuskambėjo po to, kai D. Trumpas sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir paragino šalį ieškoti naujo lyderio.
Trumpas pareikalavo naujo Ukrainos lyderio
Naujas diplomatinis ginčas kilo šeštadienį, spalio 10 dieną.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Ukrainą pakeisti savo vadovą. Toks pareiškimas pasirodė po to, kai V. Zelenskis sukritikavo Vašingtono sprendimą sušvelninti sankcijas rusiškam dyzelinui.
Šis sprendimas buvo priimtas JAV susiduriant su spaudimu dėl degalų kainų prieš kadencijos vidurio rinkimus.
D. Trumpas taip pat apkaltino Ukrainos prezidentą trukdant pasiekti susitarimą su Maskva.
Be to, JAV vadovas priekaištavo Kyjivui dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, nors Vašingtonas buvo raginęs tokių atakų nevykdyti.
Tai – D. Trumpo išsakyti kaltinimai, o ne nepriklausomai nustatyti faktai apie Ukrainos atsakomybę už taikos derybų eigą.
Kubilius: Europai ateina apsisprendimo metas
Į JAV prezidento pasisakymus sekmadienį sureagavęs A. Kubilius socialiniame tinkle „X“ iškėlė klausimą dėl savarankiškesnio Europos vaidmens.
Pasak jo, Europos Sąjunga iki šiol buvo itin svarbi finansinė Ukrainos rėmėja, tačiau kartu tikėjosi, kad JAV politinė lyderystė padės pasiekti taiką.
Dabar, jo vertinimu, tokio požiūrio gali nebepakakti.
„Ateina laikas, kai ES kartu su Ukraina turi parengti ir įgyvendinti nepriklausomą Taikos strategiją“, – pareiškė A. Kubilius.
Šiais žodžiais eurokomisaras iškėlė idėją, kad Europa neturėtų vien laukti Vašingtono iniciatyvų, o galėtų aktyviau formuoti savo politinę kryptį dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tai buvo A. Kubiliaus viešai išsakyta pozicija, o ne oficialiai patvirtinta nauja Europos Sąjungos taikos strategija.
Sankcijų klausimas tapo nauju nesutarimų šaltiniu
Vienas pagrindinių naujo ginčo klausimų – sankcijų Rusijos energetikos sektoriui švelninimas.
Ukrainos vadovybė ir jos sąjungininkai Europoje ne kartą pabrėžė, kad pajamos iš energijos išteklių pardavimo yra svarbios Rusijos ekonomikai ir jos galimybėms finansuoti karą.
Todėl sankcijų mažinimas, jų vertinimu, gali susilpninti ekonominį spaudimą Maskvai.
Tuo metu D. Trumpo administracija susiduria su vidaus politikos iššūkiais, tarp jų – degalų kainų klausimu.
Šioje situacijoje išryškėjo skirtingi prioritetai.
Vašingtonas akcentuoja savo ekonominius ir derybinius sprendimus, o Kyjivas siekia išlaikyti spaudimą Rusijai.
Europos šalims tenka spręsti, kaip suderinti paramą Ukrainai, ekonominius interesus ir santykius su svarbiausia NATO sąjungininke.
Ką reikštų nepriklausoma Europos strategija?
A. Kubiliaus iškelta idėja kol kas nėra detalus veiksmų planas.
Tačiau savarankiška Europos ir Ukrainos strategija galėtų apimti kelias tarpusavyje susijusias sritis: diplomatinę poziciją, ilgalaikę karinę paramą, ekonomines sankcijas ir būsimas saugumo garantijas.
Tokios strategijos rengimas pareikalautų Europos Sąjungos valstybių politinio sutarimo.
Be to, Ukrainos dalyvavimas būtų esminis, nes sprendimai dėl jos saugumo ir teritorijos negali būti laikomi vien kitų valstybių tarpusavio derybų objektu.
Svarbu ir tai, kad savarankiškesnė Europos pozicija nebūtinai reikštų bendradarbiavimo su JAV nutraukimą.
Ji galėtų reikšti didesnį pasirengimą veikti tais atvejais, kai Vašingtono ir Europos požiūriai išsiskiria.
Tačiau ar tokia kryptis sulauks platesnio ES valstybių palaikymo, kol kas neaišku.
Europai tenka vis daugiau atsakomybės
A. Kubilius Europos Komisijoje yra atsakingas už gynybos ir kosmoso politiką. Viena jo darbo sričių – Europos gynybos pramonės stiprinimas ir valstybių bendradarbiavimo didinimas.
Todėl jo pasisakymas apie nepriklausomą taikos strategiją atspindi platesnę diskusiją dėl Europos gebėjimo savarankiškai rūpintis savo saugumu.
Rusijos karas prieš Ukrainą išryškino, kad Europos saugumas glaudžiai susijęs su sprendimais, priimamais ne tik Briuselyje, bet ir Vašingtone.
D. Trumpo ir V. Zelenskio nesutarimas šią problemą dar kartą iškėlė į pirmą planą.
Kas gali vykti toliau?
Spalio 11 dieną dar nebuvo paskelbta, kad Europos Sąjunga būtų oficialiai pradėjusi rengti A. Kubiliaus siūlomą nepriklausomą taikos strategiją.
Todėl kol kas kalbama apie politinį siūlymą, o ne priimtą sprendimą.
Tolimesnė įvykių eiga priklausys nuo Europos valstybių pozicijų, Ukrainos poreikių ir JAV administracijos sprendimų.
Svarbiausia A. Kubiliaus žinia – Europa turėtų svarstyti, ar gali ir toliau pasikliauti vien JAV politine lyderyste, siekdama karo Ukrainoje pabaigos.
Po naujo Vašingtono ir Kyjivo konflikto šis klausimas vėl tapo aktualus visai Europos Sąjungai.
