Lukas Starkus
Viešojoje erdvėje pasirodžiusiuose komentaruose lenkai pabrėžė, kad visiškai palaiko Lietuvos veiksmus.
Dmitrijus Medvedevas pagrasino Lietuvai diskusijų dėl galimo branduolinio ginklo dislokavimo mūsų šalies teritorijoje kontekste. Pasak Rusijos valstybinės žiniasklaidos, buvęs Rusijos prezidentas taip pat tikino, kad konflikto atveju NATO neaktyvuotų kolektyvinės gynybos mechanizmo.
Dmitrijus Medvedevas, šiuo metu einantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, sureagavo į Lietuvoje vykstančias diskusijas dėl Konstitucijos keitimo. Rugsėjo 11 dieną vizito Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje metu, o vėliau ir savo kanale „Max“ platformoje, jis pareiškė, kad karinės konfrontacijos su Rusija atveju Lietuva galėtų dingti iš pasaulio žemėlapio.
Kartu Rusijos politikas menkino NATO 5-ojo straipsnio reikšmę. Jis vertino, kad kolektyvinės gynybos išlygos aktyvavimas reikštų pasaulinę katastrofą, todėl Aljanso valstybės nesiryžtų tokiam žingsniui. „Jei tai bus aktyvuota, tai bus pasaulinė katastrofa, katastrofa visai planetai. Jie nėra kvaili. Bet Lietuva tada dings iš pasaulio žemėlapio“, – sakė jis, turėdamas omenyje galimą Rusijos reakciją.
Lietuva keičia Konstituciją dėl branduolinio ginklo
Medvedevo pasisakymas nuskambėjo tuo metu, kai Lietuva rengia Konstitucijos 137 straipsnio pakeitimus. Dabartinės nuostatos numato, kad valstybės teritorijoje negali būti dislokuojami masinio naikinimo ginklai ar užsienio karinės bazės. Rugsėjo 9 dieną Seimo Teisės komitetas 7 balsais už ir 2 prieš pritarė įrašo, susijusio su branduoliniu ginklu, pašalinimui. Parlamento pirmininkas Juozas Olekas argumentavo, kad ribojimas atsirado visiškai kitoje geopolitinėje realybėje ir nebeatitinka dabartinės Lietuvos saugumo situacijos.
Diskusijos dėl Lietuvos vaidmens NATO atgrasymo sistemoje
Konstituciniai pakeitimai sutapo su platesne diskusija dėl galimo Lietuvos dalyvavimo NATO branduolinio atgrasymo sistemoje. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad Lietuva dalyvauja diskusijose dėl galimo JAV branduolinių pajėgumų išplėtimo į kitas Aljanso valstybes Europoje. Vėliau ministras pažymėjo, kad Lietuva nesvarsto masinio naikinimo ginklo dislokavimo taikos metu. Kaip jis aiškino, tokie sprendimai galėtų būti svarstomi išimtinai tik krizinėje situacijoje arba karo metu.
Lenkai sureagavo į Medvedevo grasinimus Lietuvai
Į šiuos D. Medvedevo pareiškimus aktyviai sureagavo kaimyninės Lenkijos internautai, negailėję aštrių žodžių Rusijai ir išreiškę tvirtą palaikymą mūsų šaliai. Viešojoje erdvėje pasirodžiusiuose komentaruose lenkai pabrėžė, kad visiškai palaiko Lietuvos veiksmus: „Jei Ukraina nebūtų patikėjusi Vakarais ir nebūtų atsisakiusi branduolinio ginklo, Putinas jos nebūtų palietęs. Rusiją veikia tik botagas.“
Reaguodami į Rusijos politiko grasinimus, esą Lietuva gali išnykti iš žemėlapio, komentatoriai pašaipiai priminė lenkų patarlę, jog lazda turi du galus. „Drauge Medvedevai! Jeigu Lietuva dings iš pasaulio žemėlapio, tai dings ir Kaliningradas, ir ne tik“, – rėžė vienas internautas.
Lenkai taip pat piktinosi dvigubais Maskvos standartais bei agresyvia politika, nevengdami Rusijos vadinti „banditiška valstybe“, kurią valdo „neatsakingas senis“. Komentatoriams atrodė absurdiška, kad Rusija gali laisvai dislokuoti savo kariuomenę ir pulti kitus neva vardan savo gynybos, tačiau tuo pat metu bando uždrausti kitoms šalims laikyti ginklus ir ruoštis gynybai nuo jos pačios.
Komentaruose su nerimu prisiminti ir buvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio (Lech Kaczyński) įspėjamieji žodžiai Sakartvele – viliamasi, kad jie netaps pranašiškais, nors anksčiau iš jų ir buvo juokiamasi. Lenkai kėlė klausimą, kiek dar ilgai pasaulis toleruos rusišką imperializmą ir agresiją, atnešančią mirtį bei kančias milijonams žmonių. „Rusija supranta tik jėgos argumentą, įskaitant ir tą, kuris kyla iš tarptautinio solidarumo, nukreipto prieš jos agresyvumą“, – reziumavo Lenkijos piliečiai.
Pasidalinkite su draugais
