Kamilė Lukauskytė
Lietuvos policija skelbia svarbų perspėjimą visiems gyventojams. Pastarosiomis dienomis skirtingose šalies vietose fiksuojami sukčiavimo atvejai, kai nusikaltėliai kuria netikras interneto svetaines, beveik identiškas oficialiems bankų, „Regitros“ ir kitų institucijų puslapiams.
Didžiausias pavojus – žmogus gali net nesuprasti patekęs į sukčių sukurtą svetainę ir pats atskleisti savo banko prisijungimo duomenis.
Spalio 12 dieną policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ paragino gyventojus būti itin atidžius ir nepasitikėti vien oficialiai atrodančiu interneto puslapio dizainu.
Sukčiai kopijuoja gerai žinomas svetaines
Nusikaltėliai naudojasi tuo, kad gyventojai kasdien jungiasi prie bankų, valstybinių įstaigų ir kitų paslaugų teikėjų interneto svetainių.
Sukuriamas netikras puslapis, kurio išvaizda beveik nesiskiria nuo tikrojo.
Jame gali būti naudojamas institucijos logotipas, įprastos spalvos, mygtukai ir prisijungimo langai.
Žmogui gali pasirodyti, kad jis lankosi oficialioje svetainėje, nors iš tikrųjų jo įvedama informacija perduodama sukčiams.
Policija įspėja, kad šiuo metu fiksuojami atvejai, susiję su „Regitros“, bankų ir kitų įstaigų svetainių klastotėmis.
Tokios apgaulės tikslas – išvilioti asmens duomenis, prisijungimo informaciją ir galiausiai pasisavinti pinigus.
Užtenka vienos pakeistos raidės
Vienas dažniausių sukčių naudojamų būdų – sukurti interneto adresą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo teisingas.
Nuo tikrojo jis gali skirtis vos viena raide, papildomu simboliu ar neįprasta galūne.
Pavyzdžiui, žmogus, skubėdamas prisijungti prie banko ar valstybės įstaigos svetainės, gali nepastebėti nedidelio skirtumo adreso juostoje.
Būtent tokiomis klaidomis ir naudojasi nusikaltėliai.
Policijos virtualus patrulis pabrėžia, kad vienas pakeistas simbolis gali tapti spąstais.
Todėl prieš įvedant slaptažodžius ar banko duomenis būtina patikrinti visą svetainės adresą, o ne tik jos pavadinimą ar logotipą.
Net ir gražiai bei profesionaliai atrodantis puslapis negarantuoja, kad jis saugus.
Pavojus slypi ir paieškos reklamose
Policija atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią detalę – reklaminius interneto paieškos rezultatus.
Ieškodami banko ar institucijos svetainės žmonės dažnai paspaudžia pirmą pasirodžiusį rezultatą.
Tačiau jis nebūtinai yra oficialus.
Sukčiai gali naudoti mokamas reklamas, kad jų sukurtas puslapis būtų geriau matomas.
Todėl užrašas „Remiama“ arba kitas reklaminis žymėjimas nėra patikimumo įrodymas.
Jis tik reiškia, kad už reklamos parodymą buvo sumokėta.
Pareigūnai ragina nepasitikėti vien paieškos rezultato vieta ir visada įsitikinti, kad pasirinktas adresas tikrai priklauso reikiamai įstaigai.
Kaip žmogus gali prarasti pinigus?
Netikros svetainės dažnai veikia pagal panašią schemą.
Pirmiausia gyventojas nukreipiamas į suklastotą puslapį. Tai gali nutikti paspaudus paieškos reklamą, SMS žinutėje esančią nuorodą ar elektroniniame laiške pateiktą mygtuką.
Tuomet žmogaus prašoma prisijungti arba patvirtinti tam tikrą veiksmą.
Jeigu jis suveda savo prisijungimo duomenis, sukčiai gali juos užfiksuoti.
Kartais apgaulė tuo nesibaigia – žmogus papildomai raginamas patvirtinti veiksmą banko programėlėje arba naudojant „Smart-ID“.
Tokiu atveju nusikaltėliai gali mėginti gauti ne tik prisijungimo informaciją, bet ir paties žmogaus patvirtinimą finansinei operacijai.
Svarbu žinoti, kad „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo patvirtinimo niekada nereikėtų atlikti, jeigu pats nepradėjote atitinkamo veiksmo arba nesuprantate, ką tvirtinate.
Policija įvardijo tris svarbiausias taisykles
Pareigūnai ragina gyventojus laikytis kelių paprastų, tačiau itin svarbių atsargumo priemonių.
- Patikrinkite interneto adresą. Įsitikinkite, kad jis tikrai priklauso bankui ar institucijai. Atkreipkite dėmesį į neįprastas raides, simbolius ir domeno galūnes.
- Nepasitikėkite vien reklama. Paieškos rezultatas su žyma „Remiama“ nebūtinai yra oficiali svetainė.
- Nespauskite neaiškių nuorodų. Jeigu gavote žinutę su prašymu prisijungti, geriau patys susiraskite oficialų puslapį arba naudokite įstaigos programėlę.
Policijos virtualus patrulis pabrėžia, kad kilus net menkiausiai abejonei geriausia sustoti ir neskubėti.
Ypač svarbu neįvesti banko prisijungimo duomenų, kol nesate tikri, kad lankotės tikroje svetainėje.
Kaip atpažinti įtartiną svetainę?
Sukčių sukurti puslapiai gali būti labai įtikinami, tačiau tam tikri požymiai turėtų sukelti įtarimą.
Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į interneto adresą. Jis gali atrodyti panašus į tikrąjį, tačiau turėti papildomų žodžių, skaičių ar neįprastų simbolių.
Įtarimą taip pat turėtų kelti netikėti prašymai pateikti banko prisijungimo duomenis ten, kur jų įprastai nereikia.
Dar vienas perspėjimo ženklas – spaudimas veikti nedelsiant.
Pavyzdžiui, puslapyje gali būti teigiama, kad nepatvirtinus tapatybės bus užblokuota paskyra arba prarasti pinigai.
Tokiais pranešimais sukčiai siekia sukelti baimę ir paskatinti žmogų priimti skubotą sprendimą.
Svarbu prisiminti, kad net ir spynelės simbolis ar HTTPS ryšys savaime neįrodo svetainės teisėtumo. Suklastoti puslapiai taip pat gali naudoti šifruotą ryšį.
Ką daryti, jeigu jau įvedėte duomenis?
Jeigu įtariate, kad netikroje svetainėje jau įvedėte banko prisijungimo duomenis, svarbu veikti kuo greičiau.
Pirmiausia nedelsdami susisiekite su savo banku oficialiu telefono numeriu ir paaiškinkite situaciją.
Banko specialistai gali padėti apriboti prieigą prie paskyros, užblokuoti mokėjimo priemones ar imtis kitų apsaugos veiksmų.
Jeigu atskleidėte slaptažodį, pakeiskite jį naudodamiesi tik oficialia svetaine arba programėle.
Taip pat patikrinkite, ar jūsų sąskaitoje nebuvo atlikta nepažįstamų operacijų.
Jeigu pastebėjote neteisėtą pinigų pervedimą, apie tai praneškite bankui ir policijai.
Net jeigu pinigai dar nedingo, svarbu informuoti atsakingas institucijas apie galimą duomenų vagystę.
Sukčiai taikosi į įvairaus amžiaus žmones
Nors dažnai manoma, kad nuo internetinių sukčių labiausiai nukenčia vyresnio amžiaus gyventojai, iš tiesų apgauti gali būti bet kas.
Netikros svetainės kuriamos taip, kad atrodytų kuo įtikinamiau.
Todėl net ir gerai technologijas išmanantis žmogus gali suklysti, ypač jeigu skuba arba tuo metu yra išsiblaškęs.
Sukčiai naudojasi kasdieniais įpročiais: poreikiu prisijungti prie banko, sumokėti už paslaugą, patikrinti informaciją apie automobilį ar atlikti kitą įprastą veiksmą.
Būtent dėl to tokios apgavystės gali pasiekti labai plačią žmonių grupę.
Pareigūnai ragina apie šią schemą perspėti artimuosius, draugus ir šeimos narius.
Svarbiausia – neskubėti
Lietuvos policijos paskelbtas perspėjimas rodo, kad internetiniai sukčiai ir toliau aktyviai ieško naujų būdų pasisavinti gyventojų duomenis bei pinigus.
Šį kartą pagrindinis jų įrankis – beveik tobulai nukopijuotos oficialių įstaigų interneto svetainės.
Dėl to vien įprasto puslapio dizaino, logotipo ar pažįstamo pavadinimo nepakanka įsitikinti, kad esate saugioje aplinkoje.
Pagrindinis policijos patarimas – prieš įvedant asmeninius ar banko duomenis sustoti, patikrinti svetainės adresą ir, kilus abejonių, oficialų puslapį susirasti savarankiškai.
Kartais vos kelios papildomos sekundės, skirtos patikrinimui, gali padėti išvengti rimtų finansinių nuostolių.
