Ne vietoje susuktas gandralizdis tampa galvos skausmu: specialistai įspėja, ko šiukštu nedaryti

Kodėl gandrai savo lizdams sukti renkasi elektros stulpus? Anot Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Jolitos Matulevičienės, galimai tai lemia paukščių fiziologija ir natūralus polinkis įsikurti kur nors aukščiau, pavyzdžiui, medžiuose, o stulpas tampa savotiška medžio imitacija.

Tačiau kartais gandralizdžius paukščiai suka nesaugiose vietose, taip ne tik keldami pavojų sau, bet ir sukeldami nepatogumų žmonėms – pavyzdžiui, elektros sutrikimų. Kaip teigia ESO Elektros tinklo eksploatavimo departamento vadovas Jevgenijus Sakovičius, tokių nusiskundimų tenka sulaukti neretai.

„Dažniausiai gyventojai kreipiasi į mus, nes gandralizdis susuktas ant elektros stulpų laidų. Dėl to dingsta elektra, ji svyruoja, po laidais susidaro oksidacija. Mes kasmet išsiimame Aplikos apsaugos agentūros leidimą gandralizdžių nukėlimui dėl šių priežasčių ir grubiai kiekvienais metais turime nuo 100 iki 300 gandralizdžių nukėlimų“, – skaičiuoja J. Sakovičius.

Nukėlus gandralizdį, netoliese atkuriamas naujas gandralizdis, panašus į nukeltąjį. Anot J. Sakovičiaus, vietoje seno gandralizdžio sumontuojama nauja platforma, artima jo formai. Tai daroma 100 metrų spinduliu nuo buvusio gandralizdžio.

„Gandrai mieliau rinktųsi natūralų gandralizdį. Bet jie dažniausiai sugrįžta į iškeltą gandralizdį ir suka naują“, – sako jis.

Pastebėjus pavojingoje vietoje susuktą gandralizdį, gyventojai neturėtų skubėti patys imtis veiksmų. ESO Elektros tinklo eksploatavimo departamento vadovas įspėja, kad tai ne tik nesaugu, bet ir reikalauja specifinių leidimų ir sąlygų.

„Patiems gyventojams eiti link atramų ir lipti į jas nesaugu. Tai turi daryti specialistai. Tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti Aplinkos apsaugos agentūros leidimu“, – pažymi J. Sakovičius.

„Gandralizdis sukamas iš medienos, o medis yra kaip izoliatorius. Kai gandras pradeda kloti lizdą ant laidų, kažkokio įvykio dažniausiai neįvyksta. Pavojų nėra, nebent atsitiktiniai atvejai, kai gandrai įsipina į laidus. Jei gandrai įsipina į laidus ir situacija atrodo nesaugi, reikia skambinti mūsų bendruoju telefonu ir pranešti apie įvykį“, – sako J. Sakovičius.

Savavališkas gandro lizdo nukėlimas gali būti ne tik pavojingas, bet ir brangus finansiškai. J. Matulevičienė nurodo, kad už tai numatomos baudos.

„Už neteisėtą gandralizdžio nukėlimą, sunaikinimą ar tvarkymą yra numatyta pgala LR Administracinių nusižengimų kodekso 285 straipsnio 13 dalį fiziniams asmenims bauda nuo 150 iki 400 eurų, o jeigu prasižengia juridinis asmuo – nuo 300 iki 1200 eurų“, – skaičiuoja ji.

Be to, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 122 straipsnį, skiriama žymiai didesnė bauda – nuo 500 iki 3500 eurų.

„Jeigu padaroma žala gamtai ir gandralizdis sunaikinamas, papildomai skaičiuoajama 290 eurų žala. Na, o jeigu dar sunaikinami patys individai – gandrų jaunikliai – tai už kiekvieną individą skaičiuojama 145 eurų žala“, – skaičiuoja J. Matulevičienė.

Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė nurodo, kad nesaugiose vietose susuktus gandralizdžius derėtų tvarkyti tik ne perėjimo laikotarpiu – nuo rugsėjo 1 d. iki kovo 31 d.

Įprastai šiuo laikotarpiu gandrai skrenda į šiltus kraštus ir žiemoja ten, kur jų mitybinė bazė yra geresnė nei šaltuoju periodu Lietuvoje.

Tuo metu J. Sakovičius nurodo, kad situaciją reikšmingai pagerina tinklų kabeliavimas.

„Kiekvienais metais paklojame iki 400 kilometrų kabelinių linijų ir tą kiekį nuolat didiname. Dažniausiai tai darome miškuose, kur naikiname nenatūralias atramas. Kabelis yra pats saugiausias dalykas – jis yra po žeme, dėl to nėra rizikos gyvūnams nukentėti“, – sako J. Sakovičius.