Kamilė Lukauskytė
Palangos gyventojai ir poilsiautojai išvydo sunkiai atpažįstamą pajūrio vaizdą. Baltijos jūroje siautėjusi galinga audra pasiglemžė dalį paplūdimio, nuplovė pasivaikščiojimo takus ir smarkiai apardė kopas. Kai kuriose vietose smėlio ruožai beveik išnyko, o jūros vanduo pasiekė vietas, kuriose anksčiau ramiai vaikščiodavo poilsiautojai.
Kurorto valdžia skaičiuoja gamtos stichijos padarytą žalą, o specialistai perspėja, kad pajūrio laukia dar daugiau išbandymų.
Milžiniškos bangos pakeitė pakrantę
Spalio pradžioje pajūryje siautėjusi audra pasižymėjo itin stipriais vėjo gūsiais. Ties Klaipėdos molais jų greitis siekė net 32 metrus per sekundę, o Baltijos jūroje bangos kilo iki 9 metrų aukščio.
Tokios gamtos jėgos neatlaikė dalis Palangos paplūdimių.
Ypač nukentėjo teritorija į šiaurę nuo garsiojo Palangos tilto. Čia jūra nuplovė didelius smėlio kiekius, o anksčiau buvusios kopų pašlaitės vietomis virto stačiais skardžiais.
Kai kur paplūdimiu tapo sunku net praeiti. Vanduo priartėjo prie kopų, o įprastas pajūrio kraštovaizdis pasikeitė neatpažįstamai.
Gamtos stichija vos nepasiglemžė kavinės
Vienas labiausiai nerimą keliančių vaizdų užfiksuotas netoli Palangos tilto.
Čia stovinčios kavinės pamatus ėmė skalauti audringos jūros bangos. Smėliui nykstant, statinys atsidūrė itin pažeidžiamoje vietoje.
Kavinės savininkai mėgino apsaugoti pastatą, tvirtindami jo konstrukcijas ir naudodami smėlio maišus.
Tačiau jūros poveikis toks stiprus, kad pradėta svarstyti galimybė kavinę perkelti į saugesnę vietą.
Mokslininkai atskleidė, kodėl kenčia Palanga
Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė paaiškino, kad netoli Palangos tilto esantis akmenų klojinys turi didelę įtaką smėlio judėjimui.
Ši konstrukcija keičia natūralius pakrantės procesus, todėl į šiaurę nuo tilto esantis paplūdimio ruožas tampa ypač jautrus erozijai.
Mokslininkės vertinimu, jeigu stiprių bangų poveikis būtų trukęs ilgiau, krantas galėjo patirti dar didesnę žalą.
Specialistai taip pat pastebi, kad aukštesnis jūros vandens lygis ir stiprūs vėjai dar labiau spartina smėlio išplovimą.
Paplūdimys vietomis susitraukė net tris kartus
Pakrantės būklė kelia nerimą ne vien dėl pastarosios audros.
Anksčiau atlikti stebėjimai parodė, kad kai kuriose Palangos vietose maždaug 70 metrų pločio paplūdimys per kelerius metus susiaurėjo net tris kartus.
Tai reiškia, kad jūra pamažu keičia vieno populiariausių Lietuvos kurortų kraštovaizdį.
Kas laukia Palangos toliau?
Kurorto valdžia planuoja paplūdimių atkūrimo darbus, tačiau jie pareikalaus laiko ir finansinių išteklių.
Numatoma papildyti pakrantę smėliu, tačiau prieš pradedant darbus būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir viešųjų pirkimų procedūras.
Dėl to didesni paplūdimių atkūrimo darbai gali prasidėti tik kitais metais arba dar vėliau.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad audrų sezonas dar tik prasideda. Jeigu Baltijos jūrą vėl užklups stiprūs vėjai, jau pažeisti Palangos krantai gali patirti dar daugiau nuostolių.
