Kamilė Lukauskytė
Tai prasideda toli nuo Lietuvos – Ramiojo vandenyno vandenyse, tačiau pasekmės gali atkeliauti gerokai toliau, nei daugelis įsivaizduoja. Mokslininkai perspėja, kad 2026-ųjų rudenį ir žiemą besiformuojantis El Niño gali tapti itin stiprus. JAV Klimato prognozavimo centro vertinimu, labai stipraus reiškinio tikimybė viršija 90 proc., o dar vienas vertinimas suteikia 75 proc. tikimybę, kad epizodas gali patekti tarp stipriausių nuo XX amžiaus vidurio. **
Tai ne šiaip orų permaina
El Niño nėra viena audra ar kelias neįprastai karštas dienas. Tai didelio masto klimato reiškinys, susijęs su Ramiojo vandenyno paviršinių vandenų atšilimu ir pasikeitusia atmosferos cirkuliacija.
Įprastai pusiaujo Ramiojo vandenyno vėjai stumia šiltą vandenį į vakarus. El Niño metu šie procesai pasikeičia – šiltesnis vanduo ima kauptis centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, o tai paveikia atmosferos cirkuliaciją ir kritulių pasiskirstymą.
Būtent todėl viename pasaulio regione gali prasidėti sausra, o kitame tuo pat metu – smarkios liūtys ir potvyniai.
Pasaulio meteorologijos organizacija šiuo metu taip pat perspėja, kad El Niño gali tapti labai stiprus ir didinti ekstremalių orų riziką iki 2027 metų.
Vienur – sausra, kitur – vandens stichija
Vienas pavojingiausių šio reiškinio aspektų – jis neturi vieno „veido“.
Kai kuriuose regionuose El Niño gali sustiprinti kritulius ir sukelti potvynius. Kitur kritulių gali smarkiai sumažėti, todėl išauga sausrų, miškų gaisrų ir vandens trūkumo rizika.
Jau dabar mokslininkai atidžiai stebi įvairių regionų situaciją. Ypač jautrios gali būti teritorijos, kuriose žemės ūkis ir gyventojų pragyvenimas stipriai priklauso nuo sezoninių kritulių.
Tokiose vietose keli mėnesiai neįprastai sauso oro gali reikšti ne tik prastesnį derlių, bet ir didesnes maisto kainas, vandens trūkumą bei didesnį spaudimą vietos bendruomenėms.
Smūgis gali ateiti net iki Lietuvos parduotuvių
Atrodo, kad Ramiojo vandenyno temperatūra lietuviams turėtų būti visiškai nesvarbi. Tačiau pasaulio ekonomika veikia kaip milžiniška grandinė.
Jeigu dėl El Niño viename regione nukenčia cukranendrių, grūdų, kukurūzų, pupelių ar kitų žemės ūkio kultūrų derlius, rinkoje sumažėja pasiūla. O kai pasiūla mažėja, kainos gali pradėti kilti.
Tai ypač aktualu tokiems produktams kaip cukrus ar augaliniai aliejai. Brangesnės žaliavos vėliau gali atsispindėti ne tik pačių produktų kainose, bet ir kepinių, saldumynų, padažų bei įvairių perdirbtų maisto produktų savikainoje.
Taigi reiškinys, prasidedantis tūkstančius kilometrų nuo Europos, galiausiai gali pasirodyti labai paprastoje vietoje – parduotuvės kainų etiketėje.
Nerimą dar labiau didina bendra planetos temperatūra
El Niño pats savaime nėra žmogaus sukurtas reiškinys. Jis natūraliai kartojasi kas kelerius metus.
Tačiau dabar jis vyksta pasaulyje, kuris jau yra gerokai šiltesnis nei prieš kelis dešimtmečius.
2026 metų rugpjūtis buvo rekordiškai karštas: Europos klimato stebėjimo tarnybos „Copernicus“ duomenimis, pasaulio vidutinė paviršiaus temperatūra buvo apie 1,65 °C aukštesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu.
Todėl mokslininkams nerimą kelia ne vien pats El Niño, bet ir jo susidėjimas su jau egzistuojančiu globalinio atšilimo fonu.
Šiltesnė planeta reiškia, kad papildomas klimato sistemos „stumtelėjimas“ gali dar labiau sustiprinti karščio bangas, sausras ar ekstremalius kritulius.
Gali prisidėti ir Indijos vandenynas
Situaciją dar labiau komplikuoja kitas klimato reiškinys – Indijos vandenyno dipolis.
Jeigu jo fazė sutaptų su stipriu El Niño, kai kuriuose regionuose poveikis gali būti dar ryškesnis. Ypač jautrios gali būti Indonezija ir kitos Pietryčių Azijos teritorijos, kur karštis ir sausra gali smarkiai paveikti žemės ūkį bei vandens išteklius.
Tai reiškia, kad artėjant rudeniui mokslininkai stebi ne vieną, o kelis tarpusavyje susijusius klimato sistemos signalus.
Istorija jau yra parodžiusi, kuo tai gali baigtis
El Niño nėra naujas reiškinys. Tačiau kai kurie ankstesni jo epizodai buvo tokie stiprūs, kad jų padariniai buvo jaučiami visame pasaulyje.
Mokslininkai dabartinę situaciją lygina su 1982–1983, 1997–1998 ir 2015–2016 metų El Niño epizodais. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad kiekvienas reiškinys yra kitoks, todėl negalima teigti, jog dabartinė situacija tiksliai pasikartos pagal vieną iš istorinių scenarijų.
Didžiausia rizika – manyti, kad tokios prognozės tėra tolimų meteorologų reikalas.
O ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuvoje El Niño poveikis nėra toks tiesioginis kaip Ramiojo vandenyno regione. Vien dėl šio reiškinio negalima prognozuoti, kad Lietuvoje bus konkrečiai šiltesnė ar šaltesnė žiema.
Tačiau pasaulinės pasekmės gali pasiekti mus per prekybą.
Jeigu dėl ekstremalių orų pasaulyje nukentės derlius, gali brangti maisto žaliavos. Prie to gali prisidėti transporto, sandėliavimo, draudimo ir perdirbimo sąnaudų augimas.
Todėl lietuviui nebūtina gyventi prie Ramiojo vandenyno, kad pajustų El Niño pasekmes.
Šiuo metu panikuoti nėra pagrindo. Tačiau mokslininkų perspėjimo ignoruoti taip pat neverta. Jei El Niño iš tiesų taps toks stiprus, kaip prognozuojama, artėjantys mėnesiai gali tapti dar vienu rimtu išbandymu pasaulio žemės ūkiui, vandens ištekliams ir maisto rinkoms. O tai reiškia, kad šio reiškinio „kaina“ gali būti matuojama ne tik laipsniais termometre, bet ir eurais mūsų piniginėse.
