Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje nuo spalio 19 dienos stiprinama strategiškai svarbių objektų apsauga. Tokį sprendimą po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio paskelbė premjeras Mindaugas Sinkevičius. Priežastis – naktį Vilniuje įvykdytas bandymas padegti infrastruktūrą, susijusią su JAV bendrovės „SpaceX“ palydovinio ryšio sistema „Starlink“. Įvykį premjeras įvardijo kaip sabotažą, o teisėsauga ieško atsakingų asmenų.
Sprendimas priimtas po incidento, kuris galėjo turėti pasekmių svarbiai ryšių infrastruktūrai. Nors didesnės žalos išvengta, valstybės institucijos nutarė imtis papildomų atsargumo priemonių.
Premjeras paskelbė: apsauga stiprinama nedelsiant
Pirmadienį, spalio 19-ąją, Vyriausybėje susirinko Nacionalinio saugumo komisija.
Posėdyje aptartas Vilniuje įvykęs bandymas padegti „Starlink“ ryšio infrastruktūrą ir galimos papildomos saugumo priemonės.
Po susitikimo ministras pirmininkas pranešė, kad nuspręsta sustiprinti daugiau kaip 15 valstybinės reikšmės kritinės infrastruktūros objektų apsaugą.
Paklaustas, kada įsigalios šis sprendimas, premjeras atsakė trumpai – „Nuo šiandien.“
Pasak M. Sinkevičiaus, sustiprintas budrumas reiškia didesnį saugumo pajėgų skaičių ir papildomą dėmesį svarbių objektų apsaugai.
Numatomas aktyvesnis fizinių bei techninių saugumo priemonių naudojimas.
Tai nėra pranešimas apie visuotinę nepaprastąją padėtį ar naujus apribojimus visiems gyventojams.
Kalbama apie konkrečių strateginių objektų apsaugos sustiprinimą.
Naktį Vilniuje bandyta sukelti gaisrą
Sprendimą sustiprinti apsaugą paskatino spalio 18-osios naktį Vilniuje, Aukštuosiuose Paneriuose, įvykęs incidentas.
Maždaug antrą valandą nakties buvo mėginta padegti infrastruktūrą bendrovės „Delska Lithuania“ teritorijoje.
Šioje vietoje veikia su „Starlink“ palydoviniu ryšiu susijusi įranga.
Pirminiais duomenimis, padegimui naudoti Molotovo kokteiliai – degiojo skysčio pripildyti buteliai.
Įtariama, kad buvo siekiama sukelti gaisrą ir apgadinti ryšio įrangą.
Tačiau užpuolikų planas nebuvo įgyvendintas taip, kaip jie galėjo tikėtis.
Gaisrą laiku pastebėjo sargas
Premjero teigimu, gaisro židinius laiku pastebėjo teritoriją saugojęs apsaugos darbuotojas.
Jis nedelsdamas ėmėsi gesinimo veiksmų.
Dėl greitos reakcijos pavyko išvengti didesnio gaisro.
„Starlink“ antenos neužsidegė, o vienas valdymo blokas buvo tik nežymiai apdegęs.
Į įvykio vietą atvykus ugniagesiams gelbėtojams, papildomų gesinimo darbų nebereikėjo.
Tai reiškia, kad infrastruktūrai padaryta žala buvo palyginti nedidelė.
Vis dėlto pats bandymas padegti strategiškai svarbią ryšių įrangą sulaukė didelio saugumo institucijų dėmesio.
Kodėl pasirinkta būtent „Starlink“?
„Starlink“ yra JAV bendrovės „SpaceX“ valdoma palydovinio interneto sistema.
Ji leidžia užtikrinti ryšį ir tose vietose, kur įprasta telekomunikacijų infrastruktūra yra nepasiekiama arba neveikia.
Ši technologija naudojama ne tik gyventojų ir verslo poreikiams.
Ji taip pat svarbi įvairioms valstybės institucijoms bei kariuomenėms.
Ypatingą reikšmę „Starlink“ ryšys turi Ukrainoje, kur palydovinis internetas padeda palaikyti komunikaciją karo sąlygomis.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas paaiškino, kad Vilniuje esanti infrastruktūra yra platesnio ryšio tinklo dalis.
Jo vertinimu, net ir sėkmingo padegimo atveju ryšys veikiausiai būtų sutrikęs tik iš dalies, nes tinkle veikia daugiau tokių stočių.
Tačiau tikrieji užpuolikų motyvai kol kas nėra nustatyti.
Negalima tvirtinti, kad išpuolį organizavo konkreti valstybė ar grupuotė, kol to nepatvirtino tyrimas.
Panašūs incidentai – ir kitose šalyse
Vilniuje įvykęs incidentas nėra vienintelis pastaruoju metu Europoje užfiksuotas išpuolis prieš „Starlink“ infrastruktūrą.
Praėjusią savaitę Bulgarijos institucijos pradėjo tirti pranešimus apie tyčia padegtas palydovinio ryšio antenas.
Dar anksčiau, rugsėjį, gaisras kilo „Starlink“ ryšio stotyje centrinėje Lenkijoje.
Lenkijos pareigūnai šį incidentą siejo su galimu sabotažu.
Dėl Lenkijoje kilusio gaisro Vokietijos policija sulaikė keturis asmenis – tris vyrus ir vieną moterį.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas šį įvykį apibūdino kaip hibridinio karo veiksmą.
Vis dėlto panašus išpuolių pobūdis savaime neįrodo, kad visus incidentus organizavo tie patys asmenys.
Galimas jų tarpusavio ryšys turi būti nustatytas tyrimo metu.
Ar Lietuvos žvalgyba žinojo apie grėsmę?
Po incidento kilo klausimų, ar saugumo institucijos turėjo informacijos apie galimą išpuolį.
M. Sinkevičius paaiškino, kad konkrečių išankstinių žvalgybos duomenų apie planuojamą padegimą nebuvo.
Tačiau, žinant apie panašius įvykius Bulgarijoje ir Lenkijoje, atsakingos tarnybos buvo prevenciškai perspėjusios su „Starlink“ susijusią bendrovę.
Premjero teigimu, tai buvo atsargumo priemonė, o ne reakcija į žinomą konkretų išpuolio planą.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos saugumo institucijos perspėja ir kitus jautriuose sektoriuose veikiančius asmenis bei įmones, ypač susijusias su pagalba Ukrainai.
Tokiais veiksmais siekiama sumažinti galimų provokacijų ir išpuolių riziką.
Įtariamųjų vis dar ieškoma
Po bandymo padegti ryšio infrastruktūrą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.
Premjero teigimu, spalio 19 dieną įtariamieji dar nebuvo nustatyti.
Teisėsauga intensyviai ieško asmenų, galėjusių įvykdyti šį nusikaltimą.
Kol kas viešai neatskleista, kiek žmonių galėjo dalyvauti išpuolyje ir ar jie turėjo bendrininkų.
Taip pat nėra patvirtinta, kas galėjo užsakyti ar organizuoti šį veiksmą.
Nors premjeras incidentą vertina kaip sabotažą, galutines nusikaltimo aplinkybes turės nustatyti tyrėjai.
Ką tai reiškia Lietuvos gyventojams?
Sustiprintas budrumo lygis pirmiausia susijęs su strateginių objektų saugumu.
Tai gali reikšti daugiau apsaugos darbuotojų, aktyvesnį patruliavimą, papildomas technines stebėjimo priemones ir griežtesnę prieigos kontrolę.
Tačiau spalio 19 dieną paskelbtas sprendimas nereiškia, kad visoje Lietuvoje įvedami nauji judėjimo ar kasdienio gyvenimo apribojimai.
Valstybės institucijų tikslas – užkirsti kelią panašiems incidentams ir apsaugoti infrastruktūrą, nuo kurios priklauso svarbios paslaugos.
Gyventojams svarbu sekti oficialius institucijų pranešimus ir apie pastebėtą pavojingą ar įtartiną veiklą pranešti policijai.
Lietuva siunčia aiškų signalą
Po bandymo padegti „Starlink“ įrangą Vyriausybė nusprendė nelaukti, kol įvyks dar vienas incidentas.
Nuo spalio 19 dienos daugiau dėmesio skiriama kritinės infrastruktūros apsaugai, o teisėsauga tęsia įtariamųjų paiešką.
Svarbiausias klausimas dabar – kas surengė išpuolį Vilniuje ir ar jis susijęs su panašiais incidentais kitose Europos šalyse.
Kol tyrimas vyksta, atsakymų į šiuos klausimus dar nėra. Tačiau vienas sprendimas jau priimtas: strategiškai svarbių Lietuvos objektų apsauga stiprinama nedelsiant.
