Vienas gestas prie Seimo virto teisiniu ginču, o dabar istorija persikėlė į teismą. Žurnalistės Ritos Miliūtės parodytas vidurinis pirštas sukėlė tiek pasipiktinimo, kad dėl policijos sprendimo nutraukti administracinę teiseną pasisakė teismas. Seniūnaitė Violeta Fominienė-Salemonė reikalauja bylą grąžinti policijai ir tikina, kad Miliūtė neturėtų būti išskiriama iš kitų žmonių.
Rugsėjo 15-oji šiai istorijai tapo dar vienu svarbiu etapu. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo Naujininkų seniūnijoje esančios Vaikų seniūnaitijos seniūnaitės Violetos Fominienės-Salemonės skundą dėl policijos sprendimo nutraukti žurnalistei Ritai Miliūtei pradėtą administracinę teiseną.
Ginčo centre – vienas gestas, kurį žurnalistė pademonstravo balandį vykusiame proteste prie Seimo. Tačiau dabar klausimas jau neapsiriboja vien tuo, ar toks gestas buvo tinkamas. Skundą pateikusi seniūnaitė kelia ir daug platesnį klausimą – ar viešai žinomas žmogus neturėtų atsakyti už savo veiksmus taip pat, kaip bet kuris kitas pilietis.
„Karūna nėra dedama“
Teisme V. Fominienė-Salemonė savo pozicijos neslėpė. Ji teigė nesutinkanti su rugpjūtį priimtu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Seniūnaitės teigimu, šioje istorijoje svarbiausia ne galima piniginė bauda.
Ji akcentavo, kad Miliūtė yra gerai žinoma LRT žurnalistė, todėl jos viešai pademonstruotas gestas, seniūnaitės vertinimu, turi būti vertinamas ir dėl jos statuso bei įtakos visuomenei.
„Viešumas ir asmeniui, kuris yra LRT veidas, karūna nėra dedama“, – teisme sakė V. Fominienė-Salemonė.
Ji taip pat ragino žurnalistę „nusiimti karūną“ ir būti vertinamai pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti žmonės.
Miliūtė į teismą neatvyko
Pati R. Miliūtė teismo posėdyje nedalyvavo. Kartu su savo advokatu ji buvo paprašiusi bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
V. Fominienė-Salemonė teismui teigė norėjusi žurnalistei užduoti klausimų apie jos pademonstruotą gestą.
Tačiau teisėjas Vitalijus Melnikovas nusprendė, kad Miliūtė ir jos advokatas apie posėdį buvo tinkamai informuoti, o prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Todėl teismas nutarė nagrinėti skundą ir be jų dalyvavimo.
Policijos atstovai posėdyje taip pat nepasirodė.
Viskas prasidėjo nuo protesto prie Seimo
Šios istorijos pradžia – balandį Vilniuje vykęs protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“.
Į Nepriklausomybės aikštę tuomet susirinko tūkstančiai žmonių. Protestuotojai reiškė nepritarimą naujoms LRT įstatymo pataisoms ir teigė, kad jos gali kelti grėsmę žiniasklaidos laisvei.
Scenoje pasirodžiusi R. Miliūtė tuomet atsisuko Seimo pusėn ir parodė vidurinį pirštą. Savo veiksmą ji aiškino kaip protestą prieš tai, ką pati įvardijo kaip valdžios nekompetenciją ir teisinį neraštingumą.
Po šio epizodo policija sulaukė žmonių pareiškimų, kuriuose buvo reikalaujama žurnalistę nubausti.
Iš pradžių Miliūtei buvo skirta 15 eurų piniginė bauda. Tačiau žurnalistė su tokiu sprendimu nesutiko ir jį apskundė.
Vėliau jos skundas buvo patenkintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Būtent tokį policijos sprendimą dabar ginčija V. Fominienė-Salemonė.
Seniūnaitė prašo bylą grąžinti policijai
Skundo autorė teismui pateikė ne vien reikalavimą iš naujo įvertinti patį gestą.
Jos nuomone, policija, priimdama sprendimą, nepakankamai įvertino aplinkybes ir jos, kaip pripažintos nukentėjusiąja, galimybes dalyvauti procese.
V. Fominienė-Salemonė teigia, kad nebuvo tinkamai užtikrinta jos teisė būti išklausytai, o taip pat esą nepakankamai įvertintas pats gesto kontekstas, jo kryptis ir viešas poveikis.
Todėl ji prašo teismo policijos nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo.
Atsakymas paaiškės rugsėjo pabaigoje
Kol kas nė viena pusė negali skelbti pergalės.
Teismas sprendimą šioje byloje planuoja paskelbti rugsėjo 30 dieną. Iki tol lieka neaišku, ar policijos sprendimas nutraukti administracinę teiseną bus paliktas galioti, ar byla bus grąžinta nagrinėti iš naujo.
Tačiau ši istorija jau tapo kur kas didesnė nei 15 eurų baudos klausimas. Vienai pusei tai – principinis reikalas, kad viešai žinomi žmonės nebūtų vertinami kitaip nei kiti. Kitai – politinio protesto ir saviraiškos klausimas.
O atsakymo, ar vienas parodytas pirštas gali tapti administracinės atsakomybės pagrindu, dabar teks palaukti iki rugsėjo 30-osios.





