Lietuvos Seime įsiplieskė naujas ginčas dėl valstybės skolos. Opozicijos konservatoriai ir liberalai siūlo įstatymu uždrausti skolai viršyti 45 procentus šalies bendrojo vidaus produkto. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas perspėja, kad toks sprendimas ateityje gali atsigręžti prieš pačius jo iniciatorius. Politikas pasiūlymą pavadino „grėblio įstatymu“.

Diskusija kilo tuo metu, kai Seime pradedamas svarstyti 2027 metų valstybės biudžetas, o politikai nesutaria, kiek Lietuva gali skolintis ir kokias išlaidas būtina riboti.

Konservatoriai siūlo griežtą ribą

Praėjusią savaitę grupė opozicinių konservatorių ir liberalų Seime įregistravo Fiskalinės valdysenos įstatymo pataisas.

Jų esmė – nustatyti aiškią valstybės skolos ribą.

Pagal siūlymą valdžios sektoriaus skola negalėtų viršyti 45 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).

BVP – tai per tam tikrą laikotarpį šalyje sukurtų prekių ir paslaugų vertė.

Valstybės skolos santykis su BVP leidžia įvertinti, kokio dydžio yra sukaupti valdžios sektoriaus įsipareigojimai, palyginti su šalies ekonomika.

Opozicijos iniciatyva siekiama nustatyti papildomą nacionalinį apribojimą, kuris neleistų skolai augti virš pasirinktos ribos.

Tokio pobūdžio taisyklės šalininkai paprastai argumentuoja, kad jos padeda išlaikyti finansinę drausmę ir apsaugo valstybę nuo pernelyg didelio įsiskolinimo.

Tačiau pasiūlymas sulaukė valdančiųjų kritikos.

Sysas: patys užlips ant grėblio

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas pirmadienį, spalio 19 dieną, LRT radijui pareiškė nepritariantis tokiam opozicijos sumanymui.

Politikas įsitikinęs, kad įstatymu įtvirtinta griežta skolos riba gali sukelti sunkumų būsimoms vyriausybėms.

Jo nuomone, tai ypač aktualu patiems konservatoriams, jeigu jie ateityje vėl grįžtų į valdžią.

A. Sysas pasiūlymą pavadino „grėblio įstatymu“ ir perspėjo, kad jo iniciatoriai vėliau gali susidurti su pačių nustatytomis kliūtimis.

Politiko argumentas paprastas: valstybės finansiniai poreikiai ne visada gali būti tiksliai numatyti iš anksto.

Netikėtai kilus krizei ar atsiradus būtinybei skubiai finansuoti svarbias priemones, pernelyg griežtas apribojimas galėtų apsunkinti sprendimų priėmimą.

Kodėl minimi būtent 45 procentai?

Dvi skirtingos valstybės skolos ribos

Opozicijos siūloma riba

45 %

BVP

ES Mastrichto orientyras

60 %

BVP

Europos Sąjungos valstybėms jau taikomos bendros fiskalinės taisyklės.

Vienas žinomiausių Mastrichto kriterijų numato, kad valdžios sektoriaus skola neturėtų viršyti 60 procentų BVP.

Tačiau tai nėra absoliutus draudimas bet kokiomis aplinkybėmis peržengti šią ribą. Europos Sąjungos fiskalinėje sistemoje vertinama ir skolos mažėjimo trajektorija bei kitos aplinkybės.

Lietuvos opozicijos siūloma 45 procentų riba būtų gerokai griežtesnė.

Tai reiškia, kad Lietuva pati sau nustatytų mažesnį maksimalų įsiskolinimo lygį nei bendrasis ES skolos kriterijus.

A. Sysas atkreipia dėmesį, kad valstybės finansams jau dabar taikoma nemažai taisyklių.

Todėl, jo vertinimu, dar vienas apribojimas gali ne padėti, o sukelti papildomų problemų.

Kas nutiktų prasidėjus krizei?

Valstybės skolinimasis nėra skirtas vien kasdienėms išlaidoms finansuoti.

Pasiskolintos lėšos gali būti naudojamos investicijoms, svarbiems infrastruktūros projektams, gynybai ar ekonomikos stabilizavimui.

Pavyzdžiui, ekonominio nuosmukio metu gali sumažėti į biudžetą surenkami mokesčiai.

Tuo pat metu valstybės išlaidos socialinei apsaugai gali padidėti.

Tokioje situacijoje skolinimasis kartais padeda išlaikyti viešųjų paslaugų finansavimą ir sumažinti ekonominio nuosmukio padarinius.

Kitas pavyzdys – staiga išaugęs poreikis stiprinti nacionalinį saugumą.

Jeigu valstybės skola jau būtų priartėjusi prie įstatyme nustatytos ribos, papildomų išlaidų finansavimas galėtų tapti sudėtingesnis.

Būtent dėl tokių galimų situacijų A. Sysas kritikuoja siūlomą apribojimą.

Tačiau skolos ribojimo šalininkai galėtų atsakyti, kad aiškios taisyklės skatina vyriausybes iš anksto kaupti finansinius rezervus ir atsakingiau planuoti išlaidas.

Taigi ginčo esmė – kaip suderinti finansinę drausmę su galimybe lanksčiai reaguoti į nenumatytus įvykius.

Premjeras taip pat sukritikavo idėją

Opozicijos pasiūlymas neįtikino ir premjero Mindaugo Sinkevičiaus.

Vyriausybės vadovas taip pat kritiškai įvertino sumanymą įstatymu nustatyti 45 procentų BVP valstybės skolos ribą.

Vis dėlto premjeras neatmetė galimybės susitarti dėl griežtesnių valstybės finansų valdymo taisyklių.

Jo nuomone, toks politinis susitarimas turėtų būti platesnis.

M. Sinkevičius teigė, kad kartu su skolos apribojimu reikėtų nustatyti ribas ir biudžeto deficitui bei viešojo sektoriaus išlaidoms.

Tai reiškia, kad premjeras siūlo vertinti ne vien sukauptą valstybės skolą, bet ir tai, kiek valdžia kasmet išleidžia bei kiek pajamų surenka.

Šie rodikliai yra susiję, tačiau nėra tapatūs.

Valstybės skola ir biudžeto deficitas – ne tas pats

Diskusijose apie valstybės finansus dažnai painiojamos dvi sąvokos.

Valstybės skola – tai per laiką sukaupti valdžios sektoriaus finansiniai įsipareigojimai.

Biudžeto deficitas – tai situacija, kai per tam tikrą laikotarpį valdžios sektoriaus išlaidos viršija pajamas.

Pavyzdžiui, jeigu valstybė per metus išleidžia daugiau, nei surenka, susidariusį skirtumą paprastai tenka finansuoti, be kita ko, skolinantis.

Todėl nuolatinis deficitas gali prisidėti prie valstybės skolos augimo.

Tačiau skolos santykį su BVP lemia ne tik naujas skolinimasis.

Jam įtakos turi ir ekonomikos augimas, palūkanos bei kiti veiksniai.

Dėl šios priežasties vien skolos lubų nustatymas savaime negarantuoja, kad valstybės biudžetas kasmet bus subalansuotas.

Ginčas vyksta svarstant 2027 metų biudžetą

Opozicijos pasiūlymas pasirodė tuo metu, kai Lietuvos politikai pradeda svarstyti kitų metų finansinį planą.

Vyriausybė jau patvirtino 2027 metų valstybės biudžeto projektą.

Jame numatytas 3,8 procento BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Tai viršija bendrąjį 3 procentų Mastrichto deficito orientyrą, nors taikant ES fiskalines taisykles svarbios ir konkrečios išlaidų bei gynybos finansavimo aplinkybės.

Opozicija kritikuoja valdžią dėl augančių išlaidų ir įsiskolinimo.

Jos atstovai teigia, kad valstybė turėtų atsargiau planuoti finansus ir išsaugoti daugiau galimybių reaguoti į būsimas krizes.

Tuo metu valdantieji akcentuoja būtinybę finansuoti prioritetines sritis, tarp jų – gynybą, socialinę apsaugą ir viešąsias paslaugas.

Įdomu tai, kad pats A. Sysas taip pat yra išsakęs kritikos 2027 metų biudžeto projektui.

Taigi jo nepritarimas opozicijos siūlomoms skolos luboms nereiškia, kad jis visiškai patenkintas dabartiniu valstybės finansų planu.

Ar Lietuvoje atsiras naujos skolos lubos?

Kol kas 45 procentų BVP riba tėra opozicijos pateiktas įstatymo projektas.

Jis dar turi pereiti parlamentinio svarstymo procedūras.

Tik Seimui priėmus atitinkamas pataisas ir joms įsigaliojus naujasis apribojimas taptų privalomas.

Todėl šiuo metu negalima teigti, kad Lietuvoje jau nustatytos naujos valstybės skolos lubos.

Be to, galutinė projekto redakcija svarstymo metu gali keistis.

Kodėl šis sprendimas svarbus gyventojams?

Iš pirmo žvilgsnio ginčas dėl 45 procentų BVP gali atrodyti tolimas kasdieniam gyvenimui.

Tačiau valstybės finansų taisyklės daro įtaką tam, kiek lėšų ateityje galima skirti įvairioms sritims.

Nuo biudžeto galimybių priklauso viešųjų paslaugų finansavimas, investicijos į infrastruktūrą, dalis socialinių išmokų ir kitos valstybės išlaidos.

Griežtesni skolinimosi apribojimai gali skatinti atsakingiau planuoti biudžetą.

Kita vertus, jie gali sumažinti galimybę greitai finansuoti nenumatytus poreikius.

Todėl svarbu ne tik tai, kokia riba būtų pasirinkta, bet ir ar įstatyme būtų numatytos aiškios išimtys ypatingoms situacijoms.

Sysas įspėja dėl ateities

A. Syso kritika nukreipta ne vien į dabartinį opozicijos siūlymą.

Politikas perspėja apie situaciją, kuri galėtų susiklostyti po kelerių metų.

Jeigu konservatoriai grįžtų į valdžią, jiems patiems tektų laikytis šiandien siūlomų griežtų taisyklių.

O jeigu valstybės finansams prireiktų daugiau lankstumo, tokios taisyklės galėtų tapti kliūtimi.

Būtent todėl A. Sysas ir pavadino iniciatyvą „grėblio įstatymu“ – jo vertinimu, politikai rizikuoja ateityje nukentėti nuo savo pačių pasiūlyto sprendimo.

Ar Seimas pritars 45 procentų skolos ribai, kol kas neaišku. Tačiau diskusija jau atskleidė esminį Lietuvos politikų nesutarimą: kiek griežtai valstybė turėtų apriboti savo galimybes skolintis, kai kartu auga poreikis finansuoti gynybą ir kitas svarbias sritis.