Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje vėl įsiplieskė ginčas dėl partnerystės įteisinimo. Teismai priima sprendimus, tos pačios lyties poros siekia įregistruoti savo santykius, tačiau Teisingumo ministerija laikosi kitokios pozicijos. Kritikos sulaukusi ministrė Rita Tamašunienė atsitraukti neketina ir prabilo apie sprendimą, kuris šį klausimą galėtų perduoti visiems Lietuvos gyventojams.
Ministrė laikosi griežtos pozicijos
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė atsidūrė politinių diskusijų centre dėl partnerystės registravimo.
Kol Seimas nėra priėmęs partnerystę reglamentuojančio įstatymo, dalis tos pačios lyties porų savo santykių teisinio pripažinimo siekia teismuose.
Tačiau net ir laimėjus bylas iškyla naujų kliūčių – Teisingumo ministerija ginčija kai kuriuos sprendimus, kuriais valstybė įpareigojama įregistruoti partnerystę.
Ministrė atmeta kaltinimus, kad institucijos veiksmai priklauso nuo jos asmeninių įsitikinimų. Jos teigimu, problemos esmė – Seimo nepriimtas įstatymas ir nesukurta aiški registravimo tvarka.
Nuskambėjo netikėtas pasiūlymas
R. Tamašunienė mano, kad dėl partnerystės klausimo būtų geriausia surengti referendumą.
Tai reikštų, kad dėl šio visuomenėje jautraus klausimo būtų siekiama tiesioginio gyventojų apsisprendimo.
Vis dėlto toks pasiūlymas kelia ir teisinių klausimų.
2025 metų balandžio 17 dieną Konstitucinis Teismas jau pripažino, kad Civilinio kodekso nuostata, leidusi registruoti partnerystę tik vyrui ir moteriai, prieštarauja Konstitucijai.
Todėl diskusijos vyksta ne vien apie politinius pasirinkimus, bet ir apie tai, kaip valstybė turi užtikrinti konstitucines asmenų teises.
Poros priverstos kreiptis į teismus
Nesant aiškaus įstatyminio reguliavimo, poros ieško galimybių savo santykius įteisinti teismine tvarka.
Kai kuriose bylose teismai jau pripažino partnerystę ir įpareigojo valstybę ją įregistruoti.
Tačiau praktikoje sprendimų vykdymas stringa.
Teisingumo ministerija aiškina, kad nėra įstatymu nustatyta, kuriame registre ir kokia tvarka partnerystė turėtų būti registruojama.
Tuo metu porų atstovai pabrėžia, kad įsiteisėję teismų sprendimai turi būti vykdomi.
Taip susidarė situacija, kai teisinis partnerystės pripažinimas ne visada reiškia, kad ją pavyksta nedelsiant įregistruoti.
Ministerija apskundė ne vieną sprendimą
Spalio 19 dieną paskelbtais duomenimis, Teisingumo ministerija buvo apskundusi 13 teismų sprendimų dėl tos pačios lyties porų partnerystės registravimo.
Iki tol apeliacinės instancijos teismai buvo atmetę tris tokius skundus.
Vienas iš reikšmingų sprendimų priimtas rugsėjo 29 dieną, kai Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą dėl dviejų moterų partnerystės pripažinimo ir įregistravimo.
Ministerija neatmetė galimybės, esant teisiniam pagrindui, kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Tai rodo, kad ginčas vyksta ne tik politinėje erdvėje, bet ir skirtingų instancijų teismuose.
Kritikai kelia rimtus klausimus
Teisingumo ministerijos veiksmai sulaukė kritikos iš Laisvės partijos atstovų.
Tomas Vytautas Raskevičius anksčiau kaltino ministeriją vilkinant partnerystės registravimą ir kėlė klausimą dėl R. Tamašunienės tinkamumo eiti pareigas.
Gegužę buvo pranešta, kad 14 tos pačios lyties šeimų kreipėsi į antstolius dėl neįvykdytų teismų sprendimų.
Ministerija savo ruožtu teigė, kad problema susijusi su teisinio reguliavimo spragomis, o ne siekiu paneigti pačią partnerystę.
Taigi abi pusės skirtingai vertina, kokių veiksmų valstybė jau dabar gali ir privalo imtis.
Kodėl šis klausimas taip ilgai neišsprendžiamas?
Partnerystės įteisinimas Lietuvos politikoje aptarinėjamas jau daugelį metų.
Vieni politikai pasisako už aiškų teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų nesusituokusių porų teises ir pareigas.
Kiti laikosi pozicijos, kad dėl partnerystės modelio reikalingas platesnis visuomenės sutarimas.
Tačiau nesant įstatymo išlieka praktinių klausimų, susijusių su santykių registravimu ir teismų sprendimų įgyvendinimu.
Konstitucinio Teismo nutarimas šią problemą padarė dar aktualesnę, nes įstatymų leidėjui tenka užduotis suderinti teisinį reguliavimą su Konstitucija.
Kas laukia toliau?
Ministrės pasiūlymas rengti referendumą gali tapti nauju politinių diskusijų objektu.
Tačiau pats pasiūlymas dar nereiškia, kad referendumas bus surengtas. Tam reikėtų atitinkamų teisinių ir politinių sprendimų.
Kol kas lieka dvi lygiagrečios problemos: Seime nepasiektas susitarimas dėl partnerystės įstatymo ir teismuose sprendžiami konkretūs porų prašymai.
Viena aišku – diskusija dėl partnerystės Lietuvoje dar nesibaigė. O naujausia teisingumo ministrės pozicija rodo, kad politinio susitarimo paieškos gali būti sudėtingos.
