Kamilė Lukauskytė
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė prabilo apie Lietuvos finansų ateitį, o jos perspėjimai sukėlė naują politinę diskusiją. Kalbama apie augantį biudžeto deficitą, artėjančius Seimo rinkimus ir sudėtingus sprendimus, kurių gali tekti imtis būsimai valdžiai. Ar tai reiškia, kad Lietuvos gyventojų laukia naujas taupymo laikotarpis?
Šimonytė įžvelgia rimtą problemą
Buvusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kritikuoja dabartinės valdžios finansinę politiką ir perspėja dėl augančio valstybės biudžeto deficito.
Jos dėmesio centre – ne tik ateinančių metų valstybės išlaidos, bet ir tai, kokia finansinė padėtis gali susiklostyti po 2028 metų Seimo rinkimų.
Spalio 22 dieną paskelbtoje „Vakaro žinių“ komentarų rubrikos publikacijoje aptariamas ekspremjerės susirūpinimas, kad dabartiniai valdantieji pernelyg didina išlaidas, o ateityje valstybės finansus gali tekti stabilizuoti naujai Vyriausybei.
Skaičiai, kurie kelia klausimų
Vienas svarbiausių diskusijos objektų – valstybės biudžeto deficitas.
Publikacijoje nurodoma, kad ateinančių metų biudžeto deficitas turėtų siekti 3,8 procento, o 2028 metais, I. Šimonytės vertinimu, jis gali priartėti prie 5 procentų.
Tai reikštų, kad valstybė išleistų gerokai daugiau pinigų, nei surinktų pajamų.
Toks skirtumas paprastai dengiamas skolinantis.
Tačiau kuo didesnis deficitas, tuo daugiau klausimų kyla dėl ilgalaikio valstybės finansų tvarumo ir galimybių ateityje finansuoti viešąsias paslaugas.
Svarbu pabrėžti, kad 2028 metų skaičius yra prognozė, o ne jau patvirtintas biudžeto rezultatas.
Kodėl minimi būtent 2028-ieji?
2028 metais Lietuvoje numatyti eiliniai Seimo rinkimai.
Tai reiškia, kad dabartinės valdžios priimtų finansinių sprendimų pasekmės gali tekti ir kitai Vyriausybei.
I. Šimonytė kelia klausimą, kaip būsima valdžia turėtų tvarkytis su dideliu biudžeto deficitu.
Valstybės finansų stabilizavimas teoriškai gali apimti įvairias priemones: išlaidų peržiūrą, ekonomikos augimą skatinančius sprendimus, mokesčių sistemos pokyčius ar jų derinį.
Tačiau kol kas nėra pagrindo teigti, kad po rinkimų būtinai bus mažinamos pensijos, atlyginimai ar socialinės išmokos.
Prisimintas ankstesnis taupymo laikotarpis
„Vakaro žinių“ komentare prisimenamas ir ankstesnis konservatorių valdymo laikotarpis.
Po 2008 metų pasaulinės finansų krizės Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė ėmėsi griežtų biudžeto stabilizavimo priemonių.
Tuo metu I. Šimonytė ėjo finansų ministrės pareigas.
Buvo didinami kai kurie mokesčiai, mažinamos viešosios išlaidos, o dalį gyventojų palietė socialinių išmokų ir pensijų mažinimas.
Šie sprendimai iki šiol vertinami nevienareikšmiškai.
Jų kritikai pabrėžia gyventojams tekusią naštą, o tuometės Vyriausybės atstovai argumentavo, kad priemonės buvo būtinos siekiant išvengti dar didesnės finansinės krizės.
Ar gyventojams iš tiesų reikėtų nerimauti?
Diskusijos apie valstybės biudžetą gali atrodyti nutolusios nuo kasdienio gyvenimo, tačiau ilgainiui finansiniai sprendimai paliečia daugelį sričių.
Nuo biudžeto galimybių priklauso viešųjų paslaugų finansavimas, valstybės investicijos, socialinė apsauga ir kitos išlaidos.
Kita vertus, didelis deficitas savaime nereiškia, kad gyventojams nedelsiant teks taupyti.
Svarbu, dėl kokių priežasčių deficitas susidaro, kiek valstybė yra įsiskolinusi, kokia ekonomikos augimo perspektyva ir kokie sprendimai bus priimti ateityje.
Todėl dabartinius perspėjimus reikėtų vertinti kaip diskusiją apie finansinę riziką, o ne kaip jau paskelbtas taupymo priemones.
Politinė kova dėl biudžeto tik aštrėja
Biudžeto svarstymas tradiciškai tampa vienu svarbiausių politinių ginčų.
Valdantieji turi pagrįsti numatomas išlaidas ir jų finansavimo šaltinius, o opozicija vertina, ar pasirinkta kryptis nekelia pernelyg didelės rizikos valstybės finansams.
I. Šimonytės perspėjimai atspindi opozicijos susirūpinimą dėl ateities biudžetų.
Tuo metu publikacijos autoriai jos žodžius susiejo su ankstesniais taupymo sprendimais ir iškėlė prielaidą, kad konservatoriams sugrįžus į valdžią panaši politika galėtų pasikartoti.
Tačiau tai yra politinė interpretacija, o ne patvirtintas būsimos Vyriausybės veiksmų scenarijus.
Kas paaiškės artimiausiu metu?
Daugiau aiškumo suteiks tolesni biudžeto svarstymai ir atnaujintos valstybės finansų prognozės.
Svarbiausia bus įvertinti, ar planuojamos išlaidos atitinka ilgalaikes valstybės galimybes ir kaip keisis deficitas ateinančiais metais.
Kol kas aišku viena: I. Šimonytė perspėja apie galimas finansines problemas po 2028 metų rinkimų. Tačiau ar dėl jų ateityje reikės griežtesnio taupymo, priklausys nuo ekonomikos padėties ir tuometinės valdžios sprendimų.
