Kamilė Lukauskytė
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė spalio 23-iąją pažėrė aštrios kritikos dabartinei valdžiai. Jos akiratyje atsidūrė finansų ministras Taurimas Valys, premjeras Mindaugas Sinkevičius ir milijardus eurų skirstantis valstybės biudžetas. Politikė perspėjo, kad šiandien priimamų sprendimų pasekmės ateityje gali brangiai kainuoti Lietuvos mokesčių mokėtojams. Tačiau ką iš tiesų slepia jos perspėjimas?
Šimonytė negailėjo kritikos finansų ministrui
Penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjusi Ingrida Šimonytė griežtai įvertino finansų ministro Taurimo Valio darbą.
Buvusi premjerė suabejojo jo gebėjimu tinkamai valdyti valstybės finansus ir pareiškė, kad atsakomybė už ministro darbą tenka ir Vyriausybės vadovui.
Pasak I. Šimonytės, premjero sprendimas nekeisti finansų ministro gali turėti pasekmių ne tik valdančiųjų reputacijai.
Ji perspėjo, kad politinių sprendimų kaina gali tekti ir mokesčių mokėtojams.
Tai opozicijos politikės vertinimas, o ne nustatytas faktas, kad ministras padarė konkretų finansinį pažeidimą.
Viena detalė sukėlė daugiausia klausimų
Didžiausias nesutarimas kilo dėl 2027 metų valstybės biudžeto projekto.
Jame numatytas 3,8 procento bendrojo vidaus produkto valdžios sektoriaus deficitas.
Tai reiškia, kad valstybės išlaidos viršytų pajamas, o skirtumą tektų finansuoti skolinantis ar kitomis numatytomis priemonėmis.
I. Šimonytės nuomone, dabartinė valdžia pernelyg lengvai prisiima naujus finansinius įsipareigojimus.
Ji pabrėžia, kad didelis deficitas gali apsunkinti ateities Vyriausybių galimybes priimti sprendimus.
Tačiau valdantieji savo ruožtu akcentuoja būtinybę finansuoti gynybą, socialines reikmes ir viešąsias paslaugas.
Skaičiai – milijardiniai
Pagal pateiktą 2027 metų biudžeto projektą valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti apie 22,2 milijardo eurų, įskaitant Europos Sąjungos ir kitas nurodytas lėšas.
Tuo metu planuojamos išlaidos sudarytų apie 27,9 milijardo eurų.
Šie skaičiai parodo, kokio masto finansinius sprendimus šiuo metu svarsto Seimas.
Projektas taip pat numato, kad valstybės skola siektų 48,2 procento BVP.
Būtent skolinimosi ir ilgalaikių įsipareigojimų klausimas tapo vienu svarbiausių I. Šimonytės kritikos argumentų.
Ar gali keistis mokesčiai?
Diskusijose dėl valstybės finansų vis dažniau minimi ir galimi mokesčių pakeitimai.
Finansų ministras Taurimas Valys anksčiau svarstė apie alkoholio bei tabako akcizus, azartinių lošimų apmokestinimą, taršius ir brangius automobilius.
Taip pat buvo užsiminta apie galimas nekilnojamojo turto mokesčio korekcijas ir degalų akcizų peržiūrą.
Vis dėlto tai nereiškia, kad visi šie pakeitimai jau priimti ar būtinai įsigalios.
I. Šimonytė abejoja, ar Vyriausybė apskritai ryšis reikšmingai pertvarkyti mokesčių sistemą.
Jos vertinimu, pavienių pakeitimų nepakaktų ilgalaikėms biudžeto problemoms išspręsti.
Buvusi premjerė įspėjo dėl 2028 metų
I. Šimonytė atkreipė dėmesį ne tik į ateinančius metus.
Ji teigė, kad 2028 ir 2029 metais biudžeto deficitas gali priartėti prie 5 procentų BVP, jeigu bus įvertinti ir papildomi finansiniai įsipareigojimai.
Buvusios premjerės nuomone, po 2028 metų Seimo rinkimų naujai valdžiai gali tekti spręsti sudėtingas finansines problemas.
Tačiau tokie skaičiai yra politikės pateiktas ateities rizikos vertinimas, o ne galutinai patvirtintos prognozės.
Tikroji padėtis priklausys nuo ekonomikos augimo, valstybės pajamų ir būsimų politinių sprendimų.
Valdžia turi kitokį paaiškinimą
Vyriausybė pabrėžia, kad didesnės išlaidos susijusios su svarbiais valstybės poreikiais.
2027 metų biudžeto projekte gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 milijardo eurų, arba apie 5 procentus BVP.
Taip pat planuojama didinti pensijas, minimalią mėnesinę algą, socialines išmokas ir dalies viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Finansų ministras yra atkreipęs dėmesį, kad 3 procentų deficito ribą kitais metais gali viršyti ir daugiau Europos Sąjungos valstybių.
Taigi ginčas vyksta ne dėl to, ar valstybė apskritai turi finansuoti svarbias sritis, bet dėl pasirinkto išlaidų masto ir jų finansavimo tvarumo.
Kada paaiškės, kas laukia Lietuvos?
2027 metų valstybės biudžetas dar nėra galutinai patvirtintas.
Seimo komitetai teiks savo pasiūlymus, o pirmasis projekto svarstymas numatytas lapkričio 19 dieną.
Antrasis svarstymas planuojamas gruodžio 1-ąją.
Iki tol gali keistis atskiros biudžeto eilutės ir politiniai susitarimai.
Ingridos Šimonytės perspėjimas nereiškia, kad gyventojams jau nuspręsta didinti mokesčius ar mažinti išmokas. Tačiau jos iškelti klausimai dėl augančio deficito ir valstybės skolos rodo, kad dėl Lietuvos finansinės ateities Seime laukia įtemptos diskusijos.
