Kamilė Lukauskytė
Artėjant svarbiems rinkimams Jungtinėse Valstijose, buvusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė išsakė rimtą perspėjimą. Jos vertinimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgina paveikti Donaldo Trumpo požiūrį į karą Ukrainoje ir sukurti įspūdį, kad dėl nesibaigiančio konflikto kaltas ne agresorius, o pati Ukraina. Tuo metu buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis perspėja, kad tikroji taika vis dar gali būti labai toli.
Šakalienė įvardijo pavojingą Kremliaus taktiką
Žinių radijo laidoje Dovilė Šakalienė atvirai kalbėjo apie Rusijos veiksmus ir jų poveikį JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicijai.
Pasak jos, Kremlius siekia suformuoti pasakojimą, esą Rusija norėtų sustabdyti karą, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tam priešinasi.
Buvusios ministrės nuomone, tai yra sąmoningas mėginimas iškreipti tikrąją situaciją.
Ji atkreipė dėmesį į prieštaravimą: Rusija viešai kalba apie taiką, tačiau kartu pareiškia neketinanti stabdyti karinių veiksmų.
Šakalienė tokią taktiką apibūdino kaip manipuliavimą, kuriuo siekiama pakeisti atsakomybės už karą suvokimą.
Jos vertinimu, Putinas mėgina pasiekti, kad Trumpas Ukrainos prezidentą laikytų pagrindine kliūtimi taikai.
Kodėl viskas vyksta būtent dabar?
Šakalienė mano, kad dabartinė Kremliaus komunikacija susijusi ir su lapkričio 3 dieną vyksiančiais JAV vidurio kadencijos rinkimais.
Artėjant balsavimui, užsienio politikos klausimai tampa itin jautrūs Amerikos vidaus politikoje.
Buvusios ministrės vertinimu, Putinas siekia pasinaudoti šiuo laikotarpiu ir pateikti save kaip taikos siekiantį lyderį.
Tuo pačiu metu, anot jos, Zelenskis gali būti vaizduojamas kaip žmogus, kuris nenori kompromisų.
Tačiau tai yra Šakalienės pateikta politinių motyvų interpretacija, o ne įrodytas slaptas Kremliaus ir Baltųjų rūmų susitarimas.
Trumpo reakcija sukėlė papildomų klausimų
Kalbėdama apie Donaldą Trumpą, Šakalienė pažymėjo, kad jo požiūris į Putiną ir Zelenskį per laiką keitėsi.
Anot jos, būta laikotarpių, kai JAV prezidentas palankiau vertino Rusijos vadovą, tačiau vėliau jo pozicija pasikeisdavo.
Šakalienės teigimu, šiuo metu Kremliui vėl gali būti naudinga stiprinti nepasitikėjimą Ukrainos vadovu.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos bendradarbiavimą su Kinija ir Iranu.
Buvusi ministrė mano, kad šių valstybių veiksmai tarptautinėje politikoje turi būti vertinami platesniame kontekste.
Tačiau ji pabrėžė, jog vien vieši pareiškimai neatskleidžia visos tikrosios situacijos.
Zelenskio pasiūlymas gali turėti pavojingų pasekmių
Diskusijoje aptartas ir Ukrainos prezidento pareiškimas, kad būtų galima svarstyti paliaubas pagal dabartinę fronto liniją.
Toks sprendimas reikštų, kad kovos veiksmai būtų sustabdyti, tačiau dalis Ukrainos teritorijų liktų Rusijos kontrolėje.
Šakalienė pabrėžė, kad Ukrainos pasirengimas svarstyti tokį variantą nereiškia noro atsisakyti savo žemių.
Jos vertinimu, tokiais pareiškimais Zelenskis mėgina parodyti JAV administracijai, kad Ukraina nėra taikos priešininkė.
Tačiau buvusi ministrė įžvelgia rimtą pavojų.
Jeigu fronto linija būtų įšaldyta be tvarių saugumo garantijų, Rusija galėtų išnaudoti pertrauką pasirengimui naujam puolimui.
Tai yra vienas iš galimų scenarijų, o ne neišvengiamai įvyksianti karo eiga.
Buvęs ministras įspėjo: taika dar nepriartėjo
Laidoje dalyvavęs buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis taip pat skeptiškai įvertino galimybes artimiausiu metu užbaigti karą.
Jo nuomone, Rusijos vadovybė kol kas nerodo tikro pasirengimo atsisakyti karinių tikslų.
Valionis pažymėjo, kad Maskva ir toliau kelia reikalavimus, susijusius ne tik su Ukraina, bet ir su platesne Europos saugumo tvarka.
Buvusio ministro vertinimu, tikros derybos galėtų tapti veiksmingos tik tada, kai Rusija nuspręstų, kad diplomatinėmis priemonėmis gali pasiekti daugiau nei tęsdama karą.
Kol kas, jo manymu, tokio lūžio nematyti.
Ukrainos smūgiai Rusijai – dar viena ginčų priežastis
Šakalienė taip pat aptarė Ukrainos atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą.
Pasak jos, tokie smūgiai daro žalą Rusijos ekonomikai ir gali apsunkinti galimybes finansuoti karą.
Tačiau tarptautinėje politikoje šie veiksmai kartais vertinami prieštaringai, ypač kalbant apie jų poveikį energetikos rinkoms.
Buvusi ministrė mano, kad svarbu vertinti ne tik pavienes atakas, bet ir bendrą jų poveikį Rusijos gebėjimui tęsti karinę agresiją.
Ji atkreipė dėmesį, kad Kremliaus komunikacijoje tokie Ukrainos veiksmai gali būti naudojami bandant parodyti Kyjivą nepalankioje šviesoje.
Kas laukia po JAV rinkimų?
Asociatyvi nuotrauka
Artėjant lapkričio 3-iosios rinkimams, išlieka klausimas, kaip vėliau keisis JAV dėmesys karui Ukrainoje.
Valionis svarstė, kad pasibaigus rinkimų kampanijai Trumpo administracijos prioritetai gali pasikeisti.
Tačiau tiksli būsimos JAV politikos kryptis šiuo metu nėra aiški.
Tuo metu Ukraina toliau siekia užsitikrinti tarptautinę paramą ir saugumo garantijas, kurios neleistų Rusijai ateityje atnaujinti puolimo.
Svarbiausia Šakalienės perspėjimo mintis – kova vyksta ne tik mūšio lauke, bet ir dėl to, kaip pasaulio lyderiai supranta karo priežastis bei atsakomybę už jo tęsimą.
Pasak buvusios ministrės, jeigu Kremliui pavyktų įtikinti JAV vadovybę, kad būtent Ukraina trukdo taikai, tai galėtų paveikti būsimus diplomatinius sprendimus.
