Kamilė Lukauskytė
Vokietijos politiniame žemėlapyje įvyko tai, ko ilgą laiką buvo stengiamasi išvengti – kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) triuškinamai laimėjo Saksonijos-Anhalto žemės rinkimus. Šis rezultatas neliko nepastebėtas ir Lietuvoje. Prezidentas Gitanas Nausėda neslėpė nusivylimo ir perspėjo apie galimus platesnius politinius pokyčius.
AfD šiuose rinkimuose surinko apie 44 proc. balsų ir iškovojo 39 iš 83 vietų žemės parlamente. Tai geriausias partijos rezultatas per jos istoriją. Tuo metu kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga patyrė skaudų smūgį – jai teko maždaug 17 proc. balsų.
Nausėda rezultatą įvertino kaip neraminantį
Prezidentas G. Nausėda pareiškė esantis nusivylęs tokia rinkimų baigtimi. Pasak jo, stiprėjantis populistinių ir kraštutinių politinių jėgų vaidmuo gali keisti Vokietijos politinę pusiausvyrą.
Lietuvos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietija yra viena svarbiausių Europos Sąjungos valstybių, todėl politiniai pokyčiai šioje šalyje neišvengiamai turi platesnių pasekmių.
Nausėdos vertinimu, rinkėjų pasirinkimas turėtų būti vertinamas kaip rimtas signalas tradicinėms politinėms partijoms. Visuomenės nusivylimas esama politika, ekonominiais sunkumais ir sprendimais migracijos srityje suteikia vis daugiau erdvės radikalesnėms politinėms jėgoms.
AfD pergalė – istorinė
Saksonijos-Anhalto rinkimų rezultatas Vokietijoje vertinamas kaip istorinis. AfD ne tik tapo stipriausia politine jėga žemėje, bet ir priartėjo prie galimybės pirmą kartą pokario Vokietijoje formuoti regiono valdžią.
Vis dėlto viena pati partija daugumos neturi. Tam, kad galėtų valdyti, jai reikėtų koalicijos ar kitokio susitarimo su kitomis politinėmis jėgomis.
Problema ta, kad pagrindinės Vokietijos partijos iki šiol laikosi vadinamosios „užkardos“ politikos ir atsisako bendradarbiauti su AfD. Tačiau beveik 44 proc. rinkėjų palaikymas rodo, kad ši politinė strategija susiduria su vis didesniu iššūkiu.
Rinkėjų pyktis smogė tradicinėms partijoms
AfD sėkmė neatsirado tuščioje vietoje. Vokietijoje pastaruoju metu auga nepasitenkinimas dėl pragyvenimo kainų, ekonominių problemų, migracijos politikos ir tradicinių partijų gebėjimo spręsti visuomenės problemas.
Būtent šiuo nepasitenkinimu AfD ir naudojasi. Partija pasisako už gerokai griežtesnę migracijos politiką, skeptiškai vertina paramą Ukrainai, pasisako už glaudesnius ryšius su Rusija ir kritikuoja dabartinę Europos integracijos kryptį.
Tuo metu F. Merzo vadovaujami konservatoriai rinkimuose patyrė didelį pralaimėjimą. Tai dar labiau komplikuoja kanclerio politinę padėtį ir gali sustiprinti spaudimą jo vyriausybei.
Tai jau nebe vien Vokietijos problema?
AfD iškilimas svarbus ne tik pačiai Vokietijai. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad radikalios dešiniosios ir populistinės politinės jėgos stiprėja įvairiose Europos valstybėse.
Todėl Berlyne įvykęs politinis poslinkis atidžiai stebimas ir kitose Europos sostinėse. Ypač Lietuvai svarbu, kokią poziciją Vokietija ateityje užims dėl Ukrainos, Rusijos, Europos Sąjungos ir NATO politikos.
AfD yra kritiška dabartinei Vokietijos paramai Ukrainai ir pasisako už santykių su Maskva peržiūrą. Dėl to partijos stiprėjimas kelia papildomų klausimų ir dėl Europos saugumo politikos.
Vokietijoje – jau ir protestai
AfD pergalė sukėlė ne tik politinių diskusijų, bet ir protestų. Vokietijos miestuose į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, nepritariančių kraštutinių dešiniųjų stiprėjimui.
Vien Berlyne protestuose dalyvavo daugiau kaip 14 tūkst. žmonių. Demonstrantai perspėja dėl galimos radikalios politikos normalizacijos ir jos poveikio demokratinėms institucijoms.
Tuo pat metu AfD šalininkai rinkimų rezultatą vertina kaip aiškų visuomenės signalą tradicinėms partijoms. Partijos atstovai jau kalba apie galimybę šią pergalę paversti tramplinu į dar didesnę sėkmę ateityje.
Ką tai reiškia Europai?
Kol kas anksti teigti, kad vienų regioninių rinkimų rezultatas kardinaliai pakeis Vokietijos užsienio ar Europos politiką. Tačiau politinis signalas neabejotinai yra stiprus.
AfD pergalė rodo, kad nemaža dalis Vokietijos rinkėjų yra pasirengę atsisukti nuo tradicinių politinių jėgų. Jei ši tendencija tęsis, spaudimas Vokietijos politiniam elitui tik didės.
Būtent todėl G. Nausėdos reakcija svarbi ne tik kaip vieno Lietuvos politiko komentaras. Vokietijos politinis stabilumas, jos požiūris į Rusiją ir parama Ukrainai yra tiesiogiai susiję su visos Europos saugumu.
Šį kartą rinkėjų balsai Vokietijoje pasiuntė signalą, kurio ignoruoti jau darosi vis sunkiau.
