Kamilė Lukauskytė
Lietuvos politinėje erdvėje vėl keliami klausimai dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Komunikacijos specialistas ir visuomenininkas Karolis Žukauskas viešai papasakojo apie savo atliktą analizę, kurioje aptiko, jo vertinimu, neįprastų pinigų pervedimų sutapimų.
Didžiausią dėmesį patraukė įspūdinga suma – apie 130 tūkstančių eurų. Būtent tiek galimai neapskaitytų grynųjų pinigų savo tyrime įvardijo K. Žukauskas. Tačiau oficialių institucijų nustatytos sumos kol kas gerokai mažesnės.
Tyrime – neįprasti pinigų sutapimai
Tinklalaidėje „Tapk geresniu“ K. Žukauskas pasakojo nagrinėjęs partijos finansavimo duomenis ir pastebėjęs pasikartojančius aukojimo modelius.
Jo dėmesį patraukė tai, kad iš skirtingų Lietuvos miestų per trumpą laiką partiją pasiekdavo panašios bendros pinigų sumos.
Pasak visuomenininko, iš Kelmės per kelias dienas skirtingų asmenų pervedimai sudarydavo maždaug 10 tūkstančių eurų. Panašius sutapimus jis teigė pastebėjęs ir Šilutėje, Šilalėje bei Klaipėdoje.
Marijampolėje, jo skaičiavimais, bendra suma buvo mažesnė.
K. Žukauskui kilo klausimas, ar tokie sutapimai galėjo būti atsitiktiniai.
Kur dingo likusi suma?
Vienas svarbiausių pokalbio klausimų buvo skirtumas tarp K. Žukausko apskaičiuotos sumos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų pažeidimų.
Tinklalaidėje aptarta, kad VRK nustatė apie 28 tūkstančių eurų neapskaitytų grynųjų pinigų sumą.
Tuo metu K. Žukauskas savo analizėje įvardijo maždaug 130 tūkstančių eurų.
Visuomenininko manymu, skirtumas galėjo atsirasti dėl to, kad institucijų nagrinėta finansavimo dalis buvo siauresnė nei jo paties atlikta analizė.
Jis svarstė, kad ištyrus kitų miestų aukojimo aplinkybes galėtų paaiškėti daugiau informacijos.
Tačiau 130 tūkstančių eurų suma yra paties K. Žukausko vertinimas, o ne oficialiai patvirtintas partijos finansavimo pažeidimų mastas.
Prabilo ir apie kitas partijas
Pokalbio metu K. Žukauskas teigė nemanantis, kad abejonių dėl finansavimo skaidrumo praeityje galėjo kilti tik vienai politinei jėgai.
Jo nuomone, įvairios politinio finansavimo schemos Lietuvoje galėjo būti naudojamos ir anksčiau.
Vis dėlto visuomenininkas išskyrė tai, ką pats laiko neįprastu „Nemuno aušros“ finansavimo mastu.
Jis teigė peržiūrėjęs daugybę pervedimų ir pastebėjęs, kad didesnės aukos dažnai patekdavo į jo nustatytus pasikartojančius modelius.
K. Žukauskas neslėpė nuostabos dėl tokių sutapimų ir kritikavo, jo manymu, pernelyg drąsų galimų finansavimo spragų išnaudojimą.
Tai – visuomenininko išsakyta interpretacija, kurios negalima laikyti įrodymu, kad partija ar konkretūs jos nariai padarė nusikalstamą veiką.
Partija komentuoti atsisakė
Žurnalistams kreipusis į „Nemuno aušros“ atstovus dėl K. Žukausko pasisakymų, partija komentaro nepateikė.
Tuo metu partijos finansavimo klausimai jau yra tapę oficialių institucijų nagrinėjimo objektu.
Vyriausioji rinkimų komisija yra priėmusi sprendimų dėl rinkimų finansavimo pažeidimų, tačiau dalis jų apskųsti teismui.
Tai reiškia, kad teisinis ginčas dėl atitinkamų išvadų dar nėra galutinai užbaigtas.
Ar paaiškės visa tiesa?
K. Žukausko paviešinti pastebėjimai iškėlė klausimą, ar oficialiai nustatyti finansavimo pažeidimai atspindi visą galimų problemų mastą.
Visuomenininkas įsitikinęs, kad išsamesnė aukų analizė galėtų atskleisti daugiau aplinkybių.
Tačiau galutines išvadas dėl galimų teisės pažeidimų gali pateikti tik kompetentingos institucijos ir teismai.
Kol kas didžiausia šios istorijos intriga – skirtumas tarp visuomenininko įvardytų 130 tūkstančių eurų ir institucijų nustatytos gerokai mažesnės sumos.
Ar papildomi tyrimai patvirtins jo įtarimus, dar neaišku.
