Las Palmo „Gran Canaria“ penktadienį patyrė didžiausią smūgį klubo istorijoje per pastaruosius 24-erius metus.
1991–1992 m. Kanarų salų atstovai Ispanijos aukščiausioje lygoje užėmė 23-ąją vietą ir iškrito į antrąją lygą. Ten užsibuvo trejus metus ir 1995 metais grįžo į pajėgiausią divizioną, kur rungtyniavo iki pat dabar.
Per šiuos 30 metų „Gran Canaria“ buvo nuolatinė Europos taurės dalyvė – net 17 sezonų praleido šiame turnyre, kuris dar prieš tai vadinosi ULEB taure. Vienas sezonas FIBA Europos taurėje, vienas – Eurolygoje ir šiame sezone rungtyniauta FIBA Čempionų lygoje. Nuo 2003 m. tik trys sezonai, kai ekipa nežaidė jokiame tarptautiniame turnyre.
„Gran Canaria“ Europos taurėje buvo ekipa, kuri kovodavo dėl aukščiausių vietų ir 2022–2023 m. sezone Jaka Lakovičiaus auklėtiniai laimėjo šį turnyrą, taip gavę bilietą sugrįžti į Eurolygą po ketverių metų pertraukos, bet tada šio ėjimo atsisakė dėl didelių kelionių išlaidų. 2024–2025 m. tapo Europos taurės vicečempionais.
Las Palmo ekipa penktadienį vakare privalėjo nugalėti Valensijos „Valencia“ ekipą arba tikėtis, kad Saragosos „Casademont“ pralaimės prieš Lugo „Breogan“, tačiau „Casademont“ aukščiausioje lygoje išliko stebuklingai – likus žaisti keturias sekundes Trae’us Bellas-Haynesas stojo mesti baudų metimų (91:94). Gynėjas pataikė pirmąjį, prametė antrąjį, o atkovojus kamuolį puolime pergalę išplėšė lemiamas Marco Spissu tritaškis. „Gran Canaria“ pati dukart šiame sezone nusileido Saragosos klubui.
J.Lakovičiaus auklėtiniai tarptautinį sezoną pradėjo 6 pergalėmis iš tiek pat galimų Čempionų lygoje, o „Top 16“ lemiamose rungtynėse turėjo viską savo rankose – namuose priėmė Nimburko ERA. Išvykoje jie buvo laimėję 3 taškais, tad būtų pakakę pralaimėti 2 ar 1 tašku, bet oponentams nusileido 10 taškų skirtumu. Taip ERA pateko toliau ir ketvirtfinalyje 0:2 pralaimėjo seriją prieš Vilniaus „Rytą“, kuris vėliau tapo čempionu.
Po šios nesėkmės Ispanijos žiniasklaidoje mirgėjo pranešimai, kad „Gran Canaria“ net nenorėjo laimėti šitų rungtynių, kadangi ekipai labai reikėjo gelbėtis vietinėje lygoje ir ketvirtfinalis būtų tik pabloginęs situaciją dėl papildomų rungtynių ir ilgų kelionių. „Gran Canaria“ varžovams keliauti iki šios salos užtrunka labai ilgai kaip ir pačiam klubui, kuris neskraido užsakomaisiais reisais. Vien skrydis iš Las Palmo į žemyninę Ispanijos dalį trunka 2,5–3 valandas, o kur dar kiti skrydžiai į dažnai sunkiai pasiekiamus Europos miestus kaip Triestas ar Subotica, su kuriais teko susidurti Čempionų lygoje.
Vis dėlto „Gran Canaria“ situacija negerėjo ir baigus Čempionų lygos sezoną – sekė dar trys pralaimėjimai iš eilės ir tada buvo nutarta atleisti J.Lakovičių. Tą patį trenerį, kuris dar visai neseniai buvo vadinamas kaip itin perspektyvus ir talentingas specialistas, galintis treniruoti Eurolygos klubą.
Priimtas sprendimas pasisamdyti 61-erių Nestorą Garcia. Niekada tokio lygio klubo netreniravęs argentinietis gavo netikėtą šansą. Nuo 2022 m. šis specialistas stovi prie Dominikos Respublikos rinktinės vairo. 2017–2019 m. jis dirbo Ispanijos lygoje, kai treniravo Fuenlabrados komandą. Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad N.Garcia yra emocingas žaidėjų treneris ir klubo vadovai galvojo, kad tuo metu reikia būtent teigiamos energijos, o ne kažkokių didelių taktinių sumanymų.
N.Garcios paskyrimas nebuvo sėkmingas: pralaimėta prieš Vitorijos „Baskonia“ (86:88), tada nusileista tai pačiai Saragosos ekipai (74:78), vėliau nugalėta Žironos „Basquet“ (100:90), laimėta prieš šį sezoną buksuojančią ir be atkrintamųjų likusią Malagos „Unicaja“ (101:100), tada nusileista Barselonos „Barcelona“ ekipai (69:91) ir paskutinė pergalė buvo prieš Tenerifės „La Laguna“ – 102:83.
Po pastarojo laimėjimo „Gran Canaria“ turėjo visas viltis išgyventi, bet nusileido vidutiniokams Leridos „Hiopos“ (72:75), tada krito prieš Manresos BAXI (80:87) ir viską vainikavo pralaimėjimas Valensijoje penktadienį – 81:105. 10 pergalių ir 24 pralaimėjimai bei 17 vieta, aplenkus vos 6 pergales sukrapščiusią Granados „Coviran“.
Po fiasko „Gran Canaria“ išplatino pranešimą, kuriame atsiprašė sirgalių, paskelbė apie spaudos konferenciją pirmadienį ir pažadėjo, kad klubas grįš ten, kur nusipelnė būti – Ispanijos aukščiausioje lygoje. Į „Liga Endesa“ kovas grįžta antros lygos reguliarųjį sezoną laimėjusi Santjago de Kompostelos „Obradoiro“, o dėl paskutinio bilieto dar kovoja keturios komandos atkrintamosiose.
Ir, svarbiausias aspektas, „Gran Canaria“ sudėtis tikrai nebuvo tragiška, kad galėtų iškristi į antrą lygą. Ekipos lyderiu Ispanijos lygoje buvo pernai Kauno „Žalgiryje“ rungtyniavęs Isaiah Wongas – 14,6 taško. Sezono pabaigai pasikviestas po traumos pasveikęs Chimezie Metu fiksavo 14 taškų vidurkį. Nicolasas Brussino įmesdavo 10,7 taško, Pierre‘as Pelosas – 9,4, Kassiusas Robertsonas – 8,9. Sudėtyje dar buvo tokie gerai žinomi žaidėjai kaip Mike‘as Tobey, Louisas Labeyrie ar gynybos specialistas Andrew Albicy.
Didelė problema buvo būtent įžaidėjų grandis, nes A.Albicy jau yra 36-erių veteranas, o jo dubleriu turėjęs tapti Žiga Samaras apskritai atrodė labai blankiai su 4,4 taško ir 2,8 naudingumo balo vidurkiais. Buvo tikima ir Carlosu Alocenu, bet buvęs Madrido „Real“ narys irgi nespindėjo – 3,3 taško ir 2,5 balo. A.Albicy rodikliai irgi kėlė antakius – 3,8 taško, 3,3 rezultatyvaus perdavimo ir 2,6 naudingumo balo per 24 minutes, o pataikymai buvo žemiau kritikos ribos – 21,4 proc. dvitaškių ir 26,8 proc. tritaškių. Akivaizdu, kad su tokia įžaidėjų grandimi „Gran Canaria“ kaip reikiant prašovė. Ne veltui pagal rezultatyvių perdavimų vidurkį ekipa liko paskutinė. Taip pat liko paskutinė pagal renkamus taškus ir priešpaskutinė – atkovotus kamuolius.
„Liga Endesa“ ne veltui yra stipriausia vietinė lyga Europoje. Būtent čia nutinka tokie atvejai, kai pajėgi komanda sugeba nugarmėti į antrąjį divizioną. Tai yra didžiausia sensacija šiame sezone, nes prieš sezoną „Gran Canaria“ buvo matoma atkrintamosiose arba bent jau pirmajame komandų dešimtuke, bet 2026–2027 m. sezone turės kapanotis antroje lygoje.
