Nors automobilių sportas dažnai tampa naujausių greičio technologijų bandymų poligonu, iš kurio inovacijos persikelia į masinės gamybos automobilius, dirbtiniam intelektui vietos ralio boliduose kol kas nėra.
Antrajam Lietuvos ralio čempionato etapui „NEO Rally Žemaitija 2026“ besiruošiantys lenktynininkai vieningi – pakeisti šturmaną kompiuteriu būtų per daug rizikinga.
Teorija ir pavojinga realybė
Idėja startuoti be šturmano atrodo viliojančiai vien dėl svorio taupymo – gyvas ekipažo narys prideda mažiausiai 80 kilogramų. Teoriškai sukurti virtualų pagalbininką nesudėtinga: GPS sistemos tiksliai seka automobilio buvimo vietą bei greitį, o šiuos duomenis nesunku susieti su iš anksto paties piloto balsu įgarsinta stenograma.
Tokie „šturmanai-robotai“ jau sėkmingai veikia kompiuteriniuose žaidimuose ir profesionaliuose vairavimo simuliatoriuose. Tačiau realioje trasoje šios technologijos pasiduoda.
Vienas labiausiai patyrusių Lietuvos lenktynininkų Ramūnas Čapkauskas pripažįsta, kad nors pats darbe naudoja profesionalų simuliatorių, tai tėra žaidimas. Pasak jo, tikras ralis reikalauja ne tik tikslių skaičių, bet ir pajautimo.
„Geras šturmanas vairuoja vairuotoją net intonacijos pagalba. Situacija greičio ruože nuolat kinta – tai, ką matei rašydamas stenogramą, lenktynių metu gali atrodyti visiškai kitaip. Į tai būtina reaguoti čia ir dabar, todėl net tobulai aprašyta posūkių kombinacija, aklai ištransliuota į piloto ausines, taptų tik papildomu rizikos veiksniu“, – teigia sportininkas.
R. Čapkauskas pasakoja girdėjęs apie bandymus optimizuoti ralį Amerikoje – nuo ant medžių kabinamų kelio nuorodų iki vienos universalios stenogramos visiems dalyviams. Tačiau profesionalų lygoje tai nepritaikoma. Važiuojant 100–180 km/val. greičiu, net ir nedidelė GPS paklaida ar pusės sekundės signalo vėlavimas gali lemti neteisingą automobilio padėtį ir avariją.
Žmogiškasis faktorius
Autosporto profesoriumi vadinamas treneris Jonas Dereškevičius antrina, kad šturmano vaidmuo peržengia vien techninį informacijos perdavimą.
„Patys greičiausi ekipažai nuolat balansuoja ant galimybių ribos, todėl čia nėra nesvarbių dalykų. Emocinis fonas nėra smulkmena. Geras šturmanas jaučia vairuotojo būseną, prisitaiko prie tempo, laiku sureaguoja į klaidas ir pavojus. Neįsivaizduoju, kaip robotas galėtų pakeisti žmogų. Elektronikos kuriama greito važiavimo imitacija yra pernelyg toli nuo realybės ir gali padaryti meškos paslaugą“, – pastebi J. Dereškevičius.
Būtent dėl šios priežasties net ir didžiausius biudžetus turinčios pasaulio ralio čempionato (WRC) komandos elgiasi konservatyviai.
Negana to, ralio bendruomenė vis dar kratosi ir planšetinių kompiuterių. Šturmanai pirmenybę teikia tradiciniams bloknotams, nes popierius nedūžta, jam neišsikrauna baterija ir „nepakimba“ programinė įranga.
Artimiausia proga išvysti gyvą ekipažų darbą trasose bus „NEO Rally Žemaitija 2026“ lenktynėse. Antrasis Lietuvos ralio čempionato etapas birželio 5–6 dienomis vyks Kelmės apylinkėse. Visą šį sezoną varžybų saugumu besirūpinantys komisarai naudos „Dacia“ automobilius.
