Į parduotuvę dažniausiai einame su gana paprastu tikslu – nusipirkti tai, ko reikia. Tačiau galutinė suma prie kasos neretai būna gerokai didesnė, nei planavome. Ir tam nebūtinai reikia rinktis brangiausias prekes.
Kartais pirkėjas daugiau sumoka būtent todėl, kad parduotuvėje nepastebi svarbiausios informacijos. Ryškios akcijų etiketės, skirtingo dydžio pakuotės, patraukliai išdėliotos prekės ir pasiūlymai „2 už 1“ gali sudaryti įspūdį, kad taupome, nors realybė būna visai kitokia.
Vien žiūrėti į kainą neužtenka
Viena dažniausių klaidų – lyginti tik didelį skaičių, matomą ant kainos etiketės.
Pavyzdžiui, viena sūrio pakuotė gali kainuoti 2,49 euro, kita – 3,19 euro. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pirmasis variantas yra pigesnis. Tačiau jeigu vienoje pakuotėje yra 150 gramų, o kitoje – 250 gramų, vaizdas iškart pasikeičia.
Todėl perkant pagal svorį ar tūrį verta žiūrėti į kilogramo, litro arba vieneto kainą. Būtent šis skaičius dažnai parodo, kuris produktas iš tiesų kainuoja mažiau.
Ši taisyklė aktuali ne tik maistui. Tokiu būdu verta lyginti kavą, skalbiklius, gyvūnų pašarą, užkandžius, higienos prekes ir daugybę kitų produktų.
Geltona etiketė dar nereiškia, kad sutaupote
Ryški akcijos etiketė akimirksniu patraukia dėmesį. Pirkėjui siunčiama paprasta žinutė – „čia gera kaina“.
Tačiau nuolaida nebūtinai reiškia, kad tai pigiausias pasirinkimas.
Kartais žinomo prekės ženklo produktas su 20 proc. nuolaida vis tiek kainuoja daugiau nei panaši parduotuvės prekė, kuriai akcija netaikoma. Pirkėjas mato užrašą „-20 proc.“ ir jaučia, kad sutaupo, nors palyginus alternatyvas paaiškėja visai kas kita.
Todėl prieš dedant akcijinę prekę į krepšelį verta pasižiūrėti į šalia esančius produktus ir palyginti jų vieneto kainą.
„2 už 1“ gali reikšti ne taupymą, o didesnį krepšelį
Akcijos, siūlančios pirkti dvi ar tris prekes už specialią kainą, veikia labai paprastai – pirkėjui sukuriamas jausmas, kad reikia pasinaudoti pasiūlymu dabar.
Tačiau yra vienas svarbus klausimas: ar tos prekės iš tikrųjų reikia?
Jeigu planavote pirkti vieną jogurtą, tačiau dėl akcijos pasiimate du, o antrasis galiausiai atsiduria šiukšliadėžėje, sutaupymo nebuvo.
Tas pats galioja užkandžiams, padažams, desertams ir kitiems produktams. Jeigu prekės nebūtumėte pirkę be akcijos, verta gerai pagalvoti, ar „ypatingas pasiūlymas“ iš tikrųjų naudingas.
Kaina gali likti ta pati, bet produkto – sumažėti
Dar vienas pirkėjui sunkiau pastebimas pokytis – mažėjanti pakuotė.
Kaina gali likti tokia pati, pakuotės dizainas taip pat atrodyti beveik identiškas, tačiau produkto viduje būti mažiau.
Pavyzdžiui, vietoje ankstesnių 100 gramų gali likti 90 gramų, o vietoje didesnio kiekio – mažesnė pakuotė. Pirkėjas nemato akivaizdaus kainos padidėjimo, tačiau už tą pačią sumą gauna mažiau.
Todėl kartais verta ne tik prisiminti mėgstamo produkto kainą, bet ir atkreipti dėmesį į jo svorį ar kiekį.
Lentynose vieta taip pat turi reikšmę
Parduotuvėje prekės išdėliojamos ne atsitiktinai.
Produktai akių lygyje yra tie, kuriuos pirkėjas pastebi pirmiausia. Tuo metu pigesni variantai gali būti apatinėse ar viršutinėse lentynose.
Jeigu apsiperkate skubėdami, labai lengva paimti pirmą po ranka pasitaikiusį produktą. Tačiau norint sutaupyti verta žvilgtelėti ir į gretimas lentynas.
Dar viena klasikinė vieta neplanuotiems pirkiniams – kasa. Kol laukiame eilėje, prieš akis atsiduria saldumynai, gėrimai, kramtomoji guma, smulkūs žaislai ar kitos prekės, kurių pirkinių sąraše net nebuvo.
Keli įpročiai gali padėti išvengti permokėjimo
Norint išleisti mažiau, nebūtina atsisakyti visų akcijų. Svarbiausia – neleisti akcijai nuspręsti už jus.
Prieš einant į parduotuvę verta susidaryti pirkinių sąrašą. Tuomet lengviau atskirti tai, ko iš tiesų reikia, nuo spontaniško noro įsigyti prekę vien todėl, kad jai pritaikyta nuolaida.
Taip pat verta:
- lyginti kilogramo, litro arba vieneto kainą;
- tikrinti ne tik akcijos dydį, bet ir galutinę kainą;
- įvertinti pakuotės svorį bei kiekį;
- neimti didesnės pakuotės vien todėl, kad ji atrodo „ekonomiška“;
- prieš pasinaudojant akcija paklausti savęs, ar prekę pirktumėte ir be jos;
- prie kasos patikrinti čekį.
Būtent paskutinis įprotis gali būti ypač naudingas – verta įsitikinti, kad pritaikyta akcija ir kaina atitinka tai, ką matėte lentynoje.
Tikroji kaina slepiasi ne visada ten, kur jos ieškome
Parduotuvėje pirkėjas nebūtinai permoka todėl, kad nesugeba skaičiuoti. Dažnai tiesiog dėmesys nukreipiamas į tai, ką lengviausia pastebėti – didelę nuolaidos etiketę, patrauklią pakuotę ar žinomą prekės ženklą.
Tuo metu tikroji prekės vertė gali paaiškėti tik palyginus jos kiekį, vieneto kainą ir alternatyvas.
Todėl kitą kartą apsiperkant verta neskubėti. Kartais vos kelių sekundžių žvilgsnis į kilogramo ar litro kainą gali parodyti, kad iš pirmo žvilgsnio „puikus pasiūlymas“ iš tikrųjų nėra toks jau puikus.





