Pasak J. Norkūno, sektorius sparčiai atsigauna po pandemijos sukelto nuosmukio, o inovacijos tampa pagrindiniu jo varikliu.
„Aviacijos sektorius pandemijos metu patyrė nuosmukį, o sumažėjus pajamoms, susitraukė ir biudžetai, kuriuos įmonės galėjo skirti inovacijoms. Tačiau dabar matome labai ryškų technologijų suaktyvėjimą, nes keliautojų srautai jau sugrįžo, o daug kur ir viršija buvusius rodiklius. Šiuo metu svarstomos galimybės, kaip išnaudoti šias technologijas dar efektyviau“, – teigia „Digital Aero Technologies“ vadovas.
Inovacijos, skatinančios efektyvumą
Viena iš pagrindinių inovacijų, skatinančių aviacijos sektoriaus atsigavimą, yra skaitmeniniai sprendimai, orientuoti į keleivių patirties gerinimą. Pasak J. Norkūno, pokalbių robotai ir kitos dirbtinio intelekto (DI) technologijos jau plačiai taikomos avialinijose ir oro uostuose.
„Šie sprendimai ne tik pagerina keleivių aptarnavimą, bet ir prisideda prie veiklos efektyvumo, pavyzdžiui, optimizuojant darbuotojų darbą ir oro uostų operacijas“, – sako jis.
Robotizacijos ir automatizacijos technologijos taip pat turi savo vietą aviacijoje, kur jos taikomos įvairiose srityse.
„Yra robotų, padedančių iškrauti bagažą, optimizuoti procesus ir atlikti įvairias aptarnavimo funkcijas. Be to, daugelis oro uostų jau įdiegė savitarnos terminalų sistemas, leidžiančias keleiviams savarankiškai atlikti registraciją ir priduoti bagažą“, – aiškina pašnekovas.
Dar viena reikšminga technologinė naujovė aviacijoje, kaip nurodo J. Norkūnas, yra daiktų interneto (angl. Internet of Things, IoT) sprendimai, leidžiantys optimizuoti bagažo valdymo procesus ir didinti antžeminių paslaugų operacinį efektyvumą.
„Pavyzdžiui, „Lufthansa“ jau įdiegė sprendimą, leidžiantį realiu laiku stebėti įrangos judėjimą oro uoste. Tai padeda efektyviau valdyti antžeminio aptarnavimo procesus, užtikrinant, kad lėktuvas išskris numatytu laiku,“, – pasakoja ekspertas.
Regioniniai skirtumai ir technologijų pritaikymas
„Digital Aero Technologies“ vadovas J. Norkūnas pažymi, kad aviacijos sektorius visame pasaulyje susiduria su skirtingais iššūkiais.
„Europoje ir tam tikruose kituose regionuose, kur darbo jėga yra brangi ir yra sudėtinga pritraukti daugiau žmonių į aviacijos sektorių, mes matome daugiau proveržių, orientuotų į technologinius sprendimus“, – pastebi pašnekovas, pabrėždamas, kad technologijos padeda užpildyti darbo jėgos trūkumą, didindamos efektyvumą ir mažindamos žmogiškųjų išteklių poreikį.
Kitokia situacija, pasak eksperto, yra ten, kur darbo jėga yra santykinai pigi – pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose. J. Norkūnas teigia, kad čia investicijas į technologijų sprendimus lemia didžiuliai keleivių srautai.
„Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija – trys pagrindinės šalys, kurios kasmet aptarnauja apie 300 milijonų keleivių, nors bendras jų gyventojų skaičius siekia vos 50 milijonų. Jie diegia daug technologinių sprendimų, kad galėtų aptarnauti tokius srautus“, – pažymi ekspertas.
Pasak J. Norkūno, inovacijos, sprendžiančios aviacijos sektoriaus iššūkius, apima tiek savitarnos technologijas, tiek biometrinių duomenų panaudojimą.
„Nemažai sprendimų jau pritaikyta pasienio kontrolės srityje – kai atvyksti, skenuoji pasą ir visas procesas vyksta be žmogaus pagalbos“, – teigia jis, pabrėždamas, kad tokios savitarnos technologijos jau yra ir Vilniaus oro uoste.
Vis dėlto, pašnekovas akcentuoja, kad šiuolaikinės technologijos vis labiau orientuojasi į biometrinių duomenų panaudojimą, siekiant dar labiau supaprastinti ir paspartinti keleivių aptarnavimo procesus.
„Keli Amerikos oro uostai jau yra išbandę sistemą, kai į lėktuvą įlipama be bilieto ir be paso – pakanka nuskenuoti veidą. Tai planuojama įgyvendinti Abu Dabyje: keleivis galės atlikti visus veiksmus nuo bagažo pridavimo iki įlaipinimo naudodamas tik biometrinius duomenis – veidą, rainelę, piršto atspaudą ar kelių biometrinių elementų derinį“, – sako pašnekovas.
Kaip pažymi „Digital Aero Technologies“ vadovas, pasaulinis biometrinių duomenų surinkimas išlieka reikšmingu iššūkiu, tačiau judama nuosekliai link jo įgyvendinimo.
„Europos Sąjunga užbaigia naują pasienio kontrolės punktų valdymo sistemas įskaitant metų pabaigoje pradėjusią veikti AIS – Atvykimo ir išvykimo sistemą, kurios išplės ir standartizuos trečiųjų šalių piliečių biometrinių duomenų rinkimą, „, – teigia J. Norkūnas.
Oro taksi galėsime išvysti ir Lietuvoje
Anot J. Norkūno, netolimoje ateityje galime tikėtis dar įspūdingesnių technologinių sprendimų, kurie šiandien gali atrodyti futuristiški, tačiau sparčiai artėja prie realybės. Vienas iš tokių sprendimų – oro taksi.
„Jungtinių Amerikos Valstijų aviacijos bendrovė „Joby Aviation“ šiuo metu siekia gauti oficialų leidimą vykdyti oro taksi skrydžius ir jau yra paskutinėje procedūrų stadijoje. Visai neseniai buvo atliktas sėkmingas pilotinis bandymas, kuriame dronas-taksi pakilo vertikaliai, perėjo į horizontalų skrydį ir vėl saugiai nusileido vertikaliai. „Joby Aviaion“ planuoja pradėti komercinius skrydžius jau 2026 metais, teikiant oro taksi paslaugas Dubajuje ir JAV“, – teigia ekspertas.
J. Norkūno teigimu, ne mažiau reikšmingi žingsniai žengiami ir komercinio naujų technologijų pritaikymo srityje.
„United Airlines“ paskelbė naujieną, kad dirbs su „Archer Aviation“ – oro taksi kompanija, kuri planuoja vykdyti skrydžius iš Manhatano į vieną iš Niujorko oro uostų“, – pasakoja „Digital Aero Technologies“ vadovas.
Pasak pašnekovo, „Archer Aviation“ šiuo metu stato vieną didžiausių gamyklų JAV ir pradžioje planuoja gaminti tik po du dronus per mėnesį, tačiau „iki 2030-ųjų gamybos apimtys turėtų išaugti iki 650 vienetų per metus“.
Tačiau, kaip ir diegiant bet kokią naujovę, kyla iššūkių:
„Mano vertinimu, šiuo metu yra du esminiai iššūkiai: leidimų gavimas ir infrastruktūros parengimas. Nors oro taksi greičiausiai taps realybe, išlieka klausimas, ar infrastruktūra bus pakankamai pritaikyta jų veiklai ir ar bus sukurta efektyvi reglamentavimo sistema. Pavyzdžiui, jei norima užtikrinti skrydžius iš Manhatano ar net Vilniaus miesto centro į oro uostą, būtina aiškiai apibrėžti pakilimo ir nusileidimo vietas: ar tai bus specialios stotys, kaip vyks šie procesai oro uoste, ir kaip bus užtikrintas skrydžių saugumas bei oro erdvės koordinavimas“, – pabrėžia J. Norkūnas.
Ekspertas tikina, kad oro taksi galėtume išvysti ir Lietuvoje, tačiau šios technologijos pritaikymas priklausys nuo šalies ambicijų ir pasirengimo.
„Manau, kad galime būti vieni iš pirmųjų. Tai labiau požiūrio ir politinės valios klausimas. Jei kažkur pasaulyje tokie skrydžiai vyksta, kodėl jie negalėtų vykti ir Lietuvoje?“, – kelia klausimą „Digital Aero Technologies“ vadovas. „Tačiau svarbus ir žmonių požiūris – kiek jie bus pasirengę išbandyti naujausias technologijas. Kalbant apie leidimus – jie tikrai bus, nes Vilnius, kaip ir kiti Europos miestai, priklauso Europos Sąjungos ar EASA reglamentavimo sistemai.
Taigi, jei toks dronas galės skraidyti Vokietijoje, jis galės skraidyti ir Lietuvoje. Esminis klausimas – kokius sprendimus priimsime šiuo klausimu? Ar tai liks tik diskusijų lygmenyje, ar pereisime prie realaus pasirengimo – nuo infrastruktūros iki reguliavimo valdymo?“
Svarbu paminėti, kad J. Norkūnas yra Lietuvos atstovas „Advanced Air Mobility Institute“ – organizacijoje, kuri skatina tokių technologijų, kaip oro taksi, plėtrą – o tai gali padėti Lietuvai žengti link šių technologijų pritaikymų vietos rinkoje.
„Tikimės, kad įgytos žinios ir jų pritaikymas padės sparčiau žengti ta linkme tiek mūsų holdingui, tiek visai industrijai Lietuvoje“, – sako „Digital Aero Technologies“ vadovas.
„Digital Aero Technologies“ indėlis į Lietuvoje vystomas inovacijas
„Digital Aero Technologies“ aktyviai prisideda prie naujų technologinių sprendimų plėtros aviacijos sektoriuje.
„Turime dešimt vidinių startuolių, kuriuos siekiame sėkmingai plėtoti labai įvairiose srityse, bet visi jie veikia aviacijos sektoriuje: nuo programinės įrangos ir skaitmeninių mokymų iki specializuotų prekyviečių ir kitų sprendimų“, – sako J. Norkūnas.
Jis pažymi, kad šie sprendimai plačiai taikomi tarptautinėje rinkoje.
„Dauguma mūsų sprendimų kuriami čia, Lietuvoje, tačiau jais naudojasi klientai visame pasaulyje – nuo JAV iki Australijos ir Afrikos“, – pasakoja ekspertas, pabrėždamas, kad tai suteikia naujų galimybių vietos specialistams.
Be to, įmonė atveria duris ir išoriniams startuoliams, sudarydama jiems sąlygas išbandyti savo sprendimus praktikoje. Pavyzdžiui, Nyderlandų startuolis, taikantis dirbtinį intelektą variklių remonto srityje, atliko pilotinį projektą Kaune, teigia J. Norkūnas.
„Mūsų stiprybė – aviacijos sektoriaus išmanymas. Galime padėti startuoliams įvertinti, kaip jų sprendimai gali būti pritaikyti grupės įmonėse, ar net padėti jiems susiorientuoti rinkoje,“ – dėsto „Digital Aero Technologies“ vadovas.
Technologijų ateitis aviacijoje
Kalbėdamas apie dar nepaminėtas technologijas, kurios per ateinantį dešimtmetį formuos aviacijos industriją, J. Norkūnas išskiria papildytosios realybės (AR) sprendimus.
„Manau, kad ateityje nemažai įtakos turės ir papildytosios realybės (AR) sprendimai, kurie leis apjungti žmogiškąjį faktorių su technologijomis ir padės žmonėms dirbti greičiau ir efektyviau“, – teigia jis.
Taip pat, anot jo, daug dėmesio bus skiriama tvarumo sprendimams, ypač susijusiems su tvariais aviaciniais degalais (SAF).
„Tai bus viena iš didžiausių iššūkių ir pokyčių, nes visa industrija turi prisitaikyti ir reaguoti į šiuos pokyčius“, – tikina „Digital Aero Technologies“ vadovas.
Be to, J. Norkūno teigimu, ateityje daugės dirbtinio intelekto sprendimų.
„Dabar šie sprendimai dažniausiai orientuoti į keleivių patirtį, kaip, pavyzdžiui, pokalbių roboto paslaugos. Tačiau tikėtina, kad ateityje dirbtinis intelektas bus vis labiau naudojamas aviacijos operacijose – nuo darbų planavimo ir perplanavimo iki gedimų stebėjimo ir įspėjimų. Tai tikrai turės didelį poveikį šiai sričiai“, – dėsto J. Norkūnas.
„Visa tai rodo, kad technologijos vis labiau skverbiasi į aviaciją. Keičiasi ir keleivių poreikiai – jie nori keliauti greičiau ir patogiau, todėl industrija turi rasti būdus, kaip pagerinti aptarnavimą. Augant keleivių srautams, tai taps vis svarbesniu iššūkiu, tačiau, manau, technologijos bus pagrindinis sprendimas, kaip šį iššūkį įveikti“, – apibendrina „Digital Aero Technologies“ vadovas J. Norkūnas.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
