Kamilė Lukauskytė
Baltijos šalių padangėje įvyko pokytis, apie kurį dauguma gyventojų gali net nepastebėti – tačiau jo reikšmė paaiškėjo ypač greitai. NATO Baltijos šalyse vykdytą oro policijos misiją pakeitė į oro gynybos misiją, o jos naikintuvams suteiktos platesnės galimybės reaguoti į oro erdvėje kylančias grėsmes.
Šis sprendimas priimtas liepą, o prie naujo veikimo modelio pereita rugpjūtį. Apie pasikeitimus dabar daugiau informacijos pateikė Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Kas iš tikrųjų pasikeitė?
Iki šiol NATO Baltijos šalyse vykdoma oro policijos misija pirmiausia buvo skirta oro erdvės stebėjimui, patruliavimui ir reagavimui į galimus pažeidimus.
Dabar jos paskirtis platesnė.
KAM teigia, kad NATO naikintuvai buvo perkvalifikuoti į oro gynybos misiją vykdančius orlaivius ir integruoti į bendrą NATO oro gynybos sistemą. Tai reiškia, kad sąjungininkų pajėgumai gali būti lanksčiau ir greičiau telkiami ten, kur konkrečiu momentu jų labiausiai reikia.
Svarbu ir tai, kad oro gynyba nėra vien naikintuvai.
Į bendrą sistemą įtraukiami antžeminiai oro gynybos kompleksai, radarai, įvairūs jutikliai, stebėjimo priemonės ir vadovavimo struktūros. Tokia sistema skirta reaguoti į gerokai platesnį grėsmių spektrą – nuo orlaivių ir dronų iki raketų.
Sprendimas priimtas neatsitiktinai
NATO sprendimas keisti misijos pobūdį priimtas tuo metu, kai Baltijos regiono oro erdvėje daugėja incidentų, susijusių su dronais.
Ypač daug dėmesio sulaukė rugsėjo 15-osios naktis, kai NATO naikintuvai Lietuvoje numušė šalies oro erdvę pažeidusį droną. Italijos naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose, buvo pakelti į orą ir įsitraukė į operaciją.
Tai buvo išskirtinis atvejis. NATO naikintuvai pirmą kartą numušė droną Lietuvos oro erdvėje.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vėliau teigė, kad numuštas aparatas buvo rusiškos gamybos „Gerbera“ tipo dronas. Pasak prezidento, jis greičiausiai buvo skirtas Ukrainai, tačiau galėjo nukrypti nuo kurso dėl elektroninės kovos poveikio. Galutinės aplinkybės buvo tiriamos.
Dabar naikintuvai gali daugiau
Būtent čia ir slypi esminis naujojo modelio skirtumas.
NATO liepą patvirtino, kad Baltijos šalyse oro policijos misija pereis į oro gynybos režimą. Pagal naują modelį naikintuvams suteiktas platesnis veikimo mandatas, įskaitant galimybę naikinti objektus, kurie kelia grėsmę Aljanso oro erdvei.
Tai nereiškia, kad kiekvienas į Lietuvos oro erdvę patekęs dronas automatiškai bus numuštas.
Kiekviena situacija vertinama pagal aplinkybes, objekto pobūdį ir keliamą grėsmę. Tačiau dabar NATO pajėgų veikimo modelis yra platesnis ir labiau orientuotas į realią oro gynybą, o ne vien į oro erdvės kontrolę.
Lietuvoje ir Estijoje – NATO naikintuvai
Šiuo metu NATO oro gynybos misiją Baltijos regione vykdo sąjungininkų naikintuvai, dislokuoti Lietuvoje ir Estijoje.
Lietuvoje Šiaulių bazėje šiuo metu veikia Italijos karinių oro pajėgų kontingentas. Būtent šie naikintuvai buvo panaudoti per rugsėjį įvykusį drono incidentą.
Baltijos valstybės pačios neturi savo naikintuvų parkų, todėl nuo pat įstojimo į NATO 2004 metais jų oro erdvę saugo sąjungininkų pajėgos, kurios rotuojamos regione.
Dabar ši sistema įgauna platesnį vaidmenį.
Vien naikintuvų neužtenka
KAM pabrėžia, kad naujoji misija veikia kaip NATO integruotos oro ir priešraketinės gynybos sistemos dalis.
Tai reiškia, kad reali reakcija į grėsmę priklauso nuo daugelio grandžių: radarai turi laiku aptikti objektą, informacija turi pasiekti vadovavimo centrus, o tinkamas gynybos pajėgumas turi būti parinktas pagal konkrečią situaciją.
Šis principas ypač svarbus dėl mažų ir žemai skrendančių dronų, kuriuos aptikti sudėtingiau nei didelius orlaivius.
NATO savo ruožtu pastaraisiais metais stiprina rytinio flango gynybą ir integruoja daugiau oro bei priešraketinės gynybos pajėgumų. Aljansas taip pat yra sustiprinęs veiklą regione per „Baltic Sentry“ ir „Eastern Sentry“ iniciatyvas.
Baltijos dangus tampa bendros NATO sistemos dalimi
Taigi pasikeitė ne vien misijos pavadinimas.
Baltijos šalių oro erdvės apsauga dabar organizuojama kaip platesnės NATO oro gynybos sistemos dalis, kurioje naikintuvai, radarai, antžeminiai kompleksai, jutikliai ir vadovavimo centrai turi veikti kaip viena sistema.
Rugsėjį įvykęs drono numušimas parodė, kaip ši sistema gali būti panaudota realioje situacijoje. Kartu jis parodė ir kitą dalyką – oro grėsmių pobūdis keičiasi, todėl NATO Baltijos šalyse keičia ir savo reagavimo modelį.
Nuo šiol kalbant apie Baltijos šalių oro apsaugą vis dažniau bus kalbama ne apie paprastą oro patruliavimą, o apie integruotą NATO oro gynybą.
