Kamilė Lukauskytė
Dėl Lietuvą nusiaubusios audros sukeltos žalos Vyriausybė svarsto visoje šalyje skelbti ekstremalią situaciją. Trečią parą nesulaukdami elektros, didžiulius nuostolius skaičiuoja ne tik gyventojai, bet ir verslas, ūkininkai. Sutrikus elektros, vandens ir mobiliojo ryšio tiekimui, jau dreba ir ESO vadovo kėdė, kurio alga per mėnesį viršija 9 tūkst. eurų.
Troškūnų miestelyje Anykščių rajone gyvenanti 90-metė Valentina savo bute jau trečią parą mėgina išgyventi be elektros, be vandentiekio ir be mobiliojo telefono ryšio. ESO senolei elektrą žada įjungti tik savaitgalį.
Niekas neveikia, neturime vandens nusiprausti, nei kojas nusiplauti, kibiras stovi, lietaus konteinerį turiu prie šiltnamio, prisileidžiu vandens prausimuisi, taip gyvenam. Labai liūdna, senam žmogui tai labai didelė skriauda padaryta, šaldytuvas pilnas, reikės išmesti“, – pasakoja Valentina.
Elektros nėra senelių globos namuose
Elektros ir vandentiekio neturi ir senelių globos namai Troškūnuose. Vandenį nuotekoms nuplauti darbuotojai priversti neštis iš lauke esančio šulinio, o vienas elektros generatorius patenkina tik minimalius gyvybiškai būtinus elektros poreikius 40 senyvo amžiaus žmonių.
„Reikia be vandens nuprausti žmogų, be elektros užtikrinti paslaugas. Lovos – elektra, keltuvai – elektra, jokie įrenginiai neveikia“, – komentuoja globos namų direktorė Jolita Gečienė.
Likę be elektros, patalpas globos namų darbuotojai šiuo metu apsišviečia buitine šviesos girlianda:
„Kai nėra elektros, stengiamės žmonėms saugumą užtikrinti elementais maitinamu apšvietimu, kad matytųsi higienos patalpų įėjimai, įėjimai į kambarius.“
Didžiulius nuostolius skaičiuoja ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovės, auginančios grūdus, daržoves, paukščius. Žemės ūkio ministras žada Briuselyje ieškoti milijonų eurų kompensacijoms.
„Yra galimybė kreiptis į Europos Sąjungos žalų atlyginimo fondą, ką turėjome pernai dėl šalnų, kreipsimės dėl kitų gamtos reiškinių, pieno situacijos, Europoje praktika nusistovėjusi“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Pasakė, kokios kompensacijos galima tikėtis
Kas per tris paras nuo elektros dingimo nesulauks elektros, tam pagal įstatymą ESO privalės mokėti kompensacijas už kiekvieną papildomą valandą. Tiesa, įmonės vadovas didžiulių sumų nežada.
„200 kWh/mėn. elektros suvartojantis klientas, vėluojant 12 val., kompensacinė suma – 47 eurai, ji auga vėluojant ilgesnį laiką“, – paaiškina ESO vadovas Renaldas Radvila.
Papildomą piniginę paramą iki 200 eurų gyventojams jau žada ir energetikos ministras. ESO turės papildomai kompensuoti buityje patirtus nuostolius gyvenant be elektros.
„Papildomą kompensavimą dėl išmestų produktų, gyvenimo, generatoriaus išlaidų ir kitų išlaidų, neperžengiant sumos – 200 eurai“ – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
Prieš dvejus metus praūžus panašiai audrai ESO jau galėjo pasimokyti, kaip pasiruošti tokiai gamtos stichijai ir jos padariniams. Chaosui kartojantis, drebėti ima jau ir ESO vadovo Renaldo Radvilos, kurio mėnesio alga viršija 9 tūkst. eurų į rankas, kėdė.
„Skirsim laiko aiškintis, kas kaltas, ko nepadarė, ką paveldėjome, ūkis apleistas“, – teigia premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Aiškėjant vis didesniems savaitgalį praūžusios audros padariniams ir nuostoliams, trečiadienį Vyriausybė svarstys ekstremalios situacijos paskelbimą visoje šalyje.
„Energijos skirstymo operatorius “ (ESO) antradienį pranešė, kad kompensuos tiesioginius audros nuostolius klientams, kuriems elektros tiekimo atstatymas užtruks ilgiau nei 72 val.
Kaip antradienį pranešė ESO, maksimali kompensacijos už tiesiogiai patirtus nuostolius suma supaprastinta tvarka sieks 220 eurų.
