Kamilė Lukauskytė
Pasvalio rajone sprogusio drono istorija įgauna naują pagreitį. Įvykio vietoje dirba pareigūnai, o surinkta medžiaga perduota tirti itin rimtų nusikaltimų kontekste – ji prijungta prie jau vykstančio tyrimo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir galimų karo nusikaltimų. Tuo metu tarp Lietuvos ir Lenkijos kilo nesutarimų dėl vieno esminio klausimo: iš kur iš tiesų atskrido bepilotis orlaivis?
Spalio 18-osios rytą Lietuvoje paskelbtas oro pavojus, vėliau Pasvalio rajone aptiktos sprogusios skraidyklės nuolaužos. Nors žmonės nenukentėjo, incidentas sukėlė daug klausimų dėl šalies oro erdvės saugumo.
Drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone
Sekmadienį, spalio 18 dieną, Lietuvos institucijos gavo informaciją apie į šalies oro erdvę įskridusį neatpažintą objektą.
Po 7 valandos ryto Panevėžio ir Šiaulių apskrityse buvo paskelbtas raudonas oro pavojus.
Maždaug po valandos perspėjimas atšauktas.
Vėliau paaiškėjo, kad Pasvalio rajone, Juodžionių kaime, nukrito bepilotis orlaivis.
Skraidyklė sprogo, o jos nuolaužos apgadino civilinį automobilį.
Svarbiausia žinia – per incidentą žmonės nenukentėjo.
Tačiau sprogimas ir apgadintas automobilis parodė, kad toks incidentas galėjo baigtis gerokai skaudžiau.
Pirmadienį įvykio vietoje – pareigūnai
Spalio 19-osios rytą Pasvalio rajone toliau dirbo teisėsaugos pareigūnai.
Jų užduotis – surinkti likusias drono dalis, užfiksuoti įrodymus ir padėti nustatyti skraidyklės kilmę bei skrydžio aplinkybes.
Dar sekmadienio vakarą Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas patvirtino, kad dronas sprogo.
Pasak jo, didžioji dalis nuolaužų jau buvo surinkta.
Taip pat atšauktas planas „Skydas“, kuris taikomas esant galimam sprogmenų pavojui.
Laikinai uždarytas kelias vėl atvertas gyventojams.
Tai reiškia, kad tiesioginis pavojus įvykio vietoje buvo suvaldytas, tačiau tyrimas dar nesibaigė.
Tyrimas susietas su karo nusikaltimais
Vieną svarbiausių naujienų pirmadienį paskelbė Policijos departamentas.
Jo atstovas spaudai Ramūnas Matonis patvirtino, kad medžiaga apie Pasvalio rajone įvykusį incidentą prijungta prie anksčiau pradėto ikiteisminio tyrimo.
Šis tyrimas susijęs su Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, galimais karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui.
Toks sprendimas rodo, kad teisėsauga drono incidentą vertina platesniame karo Ukrainoje kontekste.
Tačiau čia svarbi viena detalė.
Medžiagos prijungimas prie tokio tyrimo savaime nereiškia, kad jau nustatytas konkretus karo nusikaltimas ar atsakingi asmenys.
Tai leidžia tyrėjams vertinti incidento aplinkybes kartu su kitais surinktais duomenimis.
Iš kur atskrido dronas? Kilo prieštaravimų
Vienas labiausiai aptarinėjamų klausimų – drono skrydžio maršrutas.
Lietuvos institucijos teigia turinčios duomenų, kad bepilotis orlaivis į šalį pateko iš Lenkijos pusės.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis pirmadienį pareiškė, kad Lietuva turi pagrįstų duomenų apie Lenkijos ir Lietuvos sienos kirtimą.
Tačiau Lenkijos žiniasklaidoje pasirodė kitokia versija.
Portalas „Polsat News“, remdamasis neįvardytais šaltiniais Lenkijos gynybos ministerijoje, pranešė, kad dronas galėjo būti paleistas iš Lietuvos teritorijos, maždaug už 30 kilometrų nuo sienos.
Pagal šią versiją, skraidyklė apskritai nebuvo įskridusi į Lenkijos oro erdvę.
Lietuvos pareigūnai su tokiu aiškinimu nesutinka.
D. Matulionis ragino nesureikšminti neoficialių pranešimų, kol nėra gauta oficiali Lenkijos institucijų informacija.
Krašto apsaugos ministras reagavo
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Lenkijos žiniasklaidoje pasirodžiusią versiją pavadino nesusipratimu.
Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos institucijos keičiasi informacija, siekdamos išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes.
Ministras nurodė, kad Lietuvos turimi duomenys saugiu ryšio kanalu bus perduoti Lenkijos kolegoms.
R. Kaunas taip pat pabrėžė, kad Lietuva nėra suteikusi ir nesuteiks savo teritorijos ar oro erdvės kitai valstybei naudoti išpuoliams prieš trečiąsias šalis.
Taigi oficiali Lietuvos pozicija išlieka tokia: turimi duomenys rodo, kad dronas kirto sieną iš Lenkijos pusės.
Vis dėlto galutinis skrydžio maršrutas ir visos incidento aplinkybės dar tikslinamos.
Premjeras atskleidė, kieno galėjo būti dronas
Po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio premjeras Mindaugas Sinkevičius pateikė papildomos informacijos.
Pasak jo, turimi duomenys leidžia manyti, kad dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir gabeno sprogmenų.
Tokią išvadą, premjero teigimu, pagrindžia rastos nuolaužos ir Ukrainos pusės informacija apie per ataką prarastą ryšį su vienu bepiločiu orlaiviu.
M. Sinkevičius nurodė, kad šie duomenys leidžia sieti Lietuvoje sprogusią skraidyklę su Ukrainos vykdyta operacija.
Tačiau ukrainietiška drono kilmė nereiškia, kad buvo sąmoningai siekiama smogti Lietuvos teritorijai.
Tam reikėtų nustatyti skrydžio tikslą, maršrutą ir priežastis, dėl kurių orlaivis nukrypo.
Šie klausimai dar tiriami.
Kodėl gyventojai sulaukė perspėjimo?
Drono įskridimas paskatino diskusijas apie tai, kaip Lietuvoje veikia oro pavojaus perspėjimo sistema.
Sekmadienį raudonas oro pavojus paskelbtas Panevėžio ir Šiaulių apskrityse.
Tačiau daliai gyventojų kilo klausimų, kodėl perspėjimai buvo siunčiami būtent šioms teritorijoms ir ar jie pasiekė žmones pakankamai greitai.
Prezidento patarėjas D. Matulionis teigė, kad kariuomenė reagavo pagal nustatytas procedūras.
Vis dėlto jis pripažino, kad gyventojų perspėjimo tvarką reikia tobulinti.
Šį klausimą planuojama svarstyti Valstybės gynimo taryboje.
Taip pat numatoma gerinti koordinavimą su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis.
Lietuva rengiasi stiprinti oro erdvės stebėjimą
Incidentas dar kartą iškėlė klausimą, kaip efektyviai aptikti nedidelius bepiločius orlaivius.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas paskelbė, kad Lietuva siekia sukurti integruotą objektų aptikimo oro erdvėje sistemą.
Tikimasi, kad bent dalis šios sistemos galėtų pradėti veikti 2027 metų pabaigoje.
Numatoma sujungti skirtingas aptikimo priemones į bendrą tinklą.
Tai padėtų greičiau nustatyti įtartinus objektus ir perduoti informaciją atsakingoms institucijoms.
Tačiau ministras pabrėžė, kad sistemos įgyvendinimo tempas priklausys ir nuo technologinius sprendimus kuriančių įmonių.
Todėl 2027 metų pabaiga kol kas yra siekiamas terminas, o ne garantuota visiško sistemos veikimo data.
Ką daryti radus įtartiną nuolaužą?
Drono incidentas primena, kad net ir nukritusio bepiločio orlaivio dalys gali kelti pavojų.
Ypač jei skraidyklė gabeno sprogmenų.
Radus įtartiną metalinį objektą, drono dalį ar neaiškios paskirties įrenginį, svarbu:
- Neliesti, nejudinti ir nebandyti ardyti radinio.
- Atsitraukti saugiu atstumu.
- Neleisti prie objekto artintis kitiems žmonėms.
- Skambinti numeriu 112 ir nurodyti radinio vietą.
- Vykdyti policijos ir kitų tarnybų nurodymus.
Net jeigu objektas atrodo nepažeistas arba nebeveikiantis, jis gali būti pavojingas.
Svarbiausi atsakymai dar priešakyje
Po spalio 18-osios incidento Lietuva tęsia tyrimą ir aiškinasi drono skrydžio aplinkybes.
Jau žinoma, kad skraidyklė sprogo Pasvalio rajone, jos nuolaužos apgadino automobilį, tačiau žmonės nenukentėjo.
Premjero pateiktais duomenimis, dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir gabeno sprogmenų.
Lietuvos institucijos taip pat teigia turinčios įrodymų, kad jis įskrido iš Lenkijos pusės, nors Lenkijos žiniasklaidoje paskelbta prieštaringa versija.
Didžiausia šios istorijos intriga išlieka ne pats sprogimas, o tai, kodėl karinis dronas atsidūrė Lietuvos teritorijoje ir kas tiksliai nulėmė jo skrydžio maršrutą.
Atsakymų tikimasi iš teisėsaugos tyrimo ir Lietuvos bei Lenkijos institucijų keitimosi duomenimis.
