Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje kainų augimas vėl verčia sunerimti. Rugsėjį išankstinė metinė infliacija perkopė 6 proc., o ekonomistai perspėja, kad energetikos brangimo poveikis dar gali būti nevisiškai persidavęs kitoms prekėms ir paslaugoms.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas neatmeta ir gerokai niūresnio scenarijaus – jeigu energijos kainos toliau spaus ekonomiką, o žiema bus šalta, atskirą mėnesį metinė infliacija esą galėtų pasiekti net dviženklį skaičių.
Vis dėlto tai nėra oficiali prognozė ar garantuotas scenarijus. Pats ekonomistas tokį vertinimą įvardija kaip nuogąstavimą, priklausantį nuo tolesnių energijos kainų ir kitų aplinkybių.
Didžiausias smūgis atėjo iš energetikos
Rugsėjo išankstiniai duomenys parodė, kad metinė infliacija Lietuvoje siekė kiek daugiau nei 6 proc.
Vienas svarbiausių veiksnių – smarkiai išaugusios energijos išteklių kainos.
Problema ta, kad degalų, dujų ar elektros brangimas paprastai neapsiriboja vien sąskaitomis už energiją. Didesnes išlaidas patiria transporto, gamybos, prekybos ir daugelis kitų įmonių.
Ilgainiui bent dalis šių sąnaudų gali būti įskaičiuota į galutinę prekių ir paslaugų kainą.
Todėl ekonomistai dabar stebi, kaip plačiai energetikos kainų šuolis pasklis po visą ekonomiką.
Įspėjo net apie dviženklę infliaciją
Ž. Mauricas teigia, kad artimiausiais mėnesiais metinė infliacija gali dar didėti.
Jo vertinimu, šių metų pabaigoje ji gali siekti maždaug 7–8 proc., o nepalankiai susiklosčius aplinkybėms kitų metų pradžioje atskirą mėnesį neatmetamas net dviženklis rodiklis.
Tam įtakos turėtų ne vien degalai.
Svarbios bus gamtinių dujų ir elektros kainos, žiemos temperatūra bei tai, kaip greitai didesnės verslo sąnaudos persiduos maistui, transportui ir kitoms paslaugoms.
Tačiau dviženklės infliacijos scenarijus nėra laikomas neišvengiamu.
Šalta žiema situaciją galėtų pabloginti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat išskiria energetiką.
Vienas didžiausių nežinomųjų – artėjanti žiema.
Šiltuoju metų laiku Lietuva gali naudotis didesne saulės energetikos generacija, tačiau žiemą situacija pasikeičia. Jeigu temperatūra smarkiai nukristų, o atsinaujinančių išteklių gamyba būtų mažesnė, didesnį vaidmenį galėtų įgyti dujos.
Brangesnė elektra savo ruožtu didintų gamybos sąnaudas.
Tai galiausiai galėtų paliesti ir vartotojus.
Brangimas gali persimesti į maistą ir paslaugas
Gyventojams svarbiausias klausimas – kas gali brangti labiausiai.
Vieno aiškaus atsakymo kol kas nėra.
Degalai yra praktiškai visos ekonomikos dalis. Juos naudoja vežėjai, ūkininkai, gamintojai ir prekybos įmonės. Todėl jų kainos gali paveikti daugelį kitų produktų.
Tas pats pasakytina apie elektrą.
Jeigu įmonei pagaminti, sandėliuoti ar pristatyti produktą tampa brangiau, atsiranda spaudimas didinti jo galutinę kainą.
Būtent šį procesą ekonomistai dabar vertina kaip vieną didžiausių rizikų.
Nerimas ir dėl darbo vietų
V. Janulevičius perspėja, kad ilgai išsilaikančios aukštos energijos kainos gali tapti rimtu išbandymu daliai Lietuvos verslo.
Jo vertinimu, kai kurios įmonės galėtų mažinti veiklos apimtis ar darbuotojų skaičių, jeigu gamybos sąnaudos taptų pernelyg didelės.
Pramonės padėtį apsunkina ir mažesnė paklausa bei konkurencija su trečiųjų šalių gamintojais, kurie kai kuriais atvejais gali naudotis pigesniais energijos ištekliais.
Todėl verslo atstovai ragina galimus pagalbos mechanizmus rengti iš anksto, nelaukiant, kol nepalankus scenarijus jau bus įvykęs.
Dviženklis skaičius dar nėra prognozė
Kalbant apie galimą kainų šuolį, svarbu atskirti dabartinius duomenis nuo rizikos scenarijų.
Šiuo metu Lietuvoje metinė infliacija nėra dviženklė. Rugsėjo išankstinis rodiklis siekia kiek daugiau nei 6 proc.
Be to, skirtingų institucijų ekonominės prognozės gali smarkiai skirtis, nes jos remiasi skirtingomis prielaidomis apie energijos kainas, geopolitinę situaciją ir ekonomikos raidą.
Todėl kalbos apie dviženklę infliaciją reiškia ne tai, kad toks kainų augimas jau neišvengiamas, o tai, kad ekonomistai mato riziką, kurios prieš kelis mėnesius buvo galima tikėtis mažiau.
Lemiamais gali tapti artimiausi mėnesiai
Daug kas priklausys nuo to, kokia bus žiema ir kaip keisis energijos išteklių kainos.
Jeigu dujos ir elektra pigs, o energijos pasiūla išliks pakankama, spaudimas kainoms gali būti mažesnis.
Tačiau jeigu energetikos kainos išliks aukštos, jų poveikis gali vis labiau persiduoti maistui, transportui, paslaugoms ir kitoms kasdienėms išlaidoms.
Ekonomistų vertinimu, vėliau infliacijos tempas galėtų mažėti ir dėl vadinamojo bazės efekto, kai nauji kainų rodikliai bus lyginami su laikotarpiu, kuriuo kainos jau buvo smarkiai pakilusios.
Todėl dabar svarbiausias klausimas jau ne vien tai, kiek pabrango degalai ar elektra. Daug daugiau nerimo kelia tai, kiek šis brangimas persiduos visai ekonomikai ir ką Lietuvos gyventojai išvys kainų etiketėse per artimiausius mėnesius.
