Lietuvos keliuose ir garažuose kartais užverda tikro detektyvo vertos istorijos. Nors dauguma eismo įvykių ar pranešimų apie automobilių vagystes yra nulemti tikrų nelaimių, po dalimi jų slepiasi tyčinės ir kruopščiai suplanuotos sukčiavimo schemos, kurių pagrindinis taikinys – draudimo bendrovių išmokos.
Draudimo bendrovių statistika rodo, kad inscenizuotų eismo įvykių mastas Lietuvoje ne tik nemažėja, bet ir auga. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2024 metais buvo užfiksuota daugiau nei 2 tūkst. tokių atvejų, o bendra fiktyvių žalų suma viršijo 4 mln. eurų.
Praėjusiais, 2025 metais, šie skaičiai šoktelėjo dar labiau – nustatyta kone 3 tūkst. sukčiavimo atvejų, kurių vertė perkopė 5 mln. eurų. Didžiausia vieno tokio fiktyvaus įvykio metu prašyta suma siekė net 120 tūkst. eurų.
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis teigia, kad dažniausiai sukčiai keliuose veikia turėdami vieną tikslą – svetima sąskaita susiremontuoti senus transporto priemonių gedimus arba techniškai netvarkingus automobilius. Tam neretai pasitelkiami niekuo dėti, atsargiai vairuojantys eismo dalyviai.
„Dažnas pavyzdys – kai persirikiuojant niekuo dėtam vairuotojui, kelių sukčius tyčia užkiša savo automobilį, kad šis būtų kliudomas. Taikiniu dažniausiai pasirenkami atsargiai vairuojantys, lengvai nuspėjami asmenys, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės ar pradedantieji vairuotojai.
Po susidūrimo tariamas kaltininkas dažnai jaučiasi sutrikęs, nesuvokia, kaip galėjo nepastebėti kito automobilio, nors manevrą atliko itin atidžiai“, – vieną iš sukčių metodų atskleidžia A. Juodeikis.
Avariją sukėlė neužsivedantis automobilis
Nors dalis sukčių veikia itin apgalvotai, pasitaiko ir visiškai kurioziškų situacijų, kai nusikaltėlius išduoda elementarios loginės klaidos. A. Juodeikis prisimena atvejį, kai išmokos siekta už neva nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvykusią avariją.
Pagal pateiktą versiją, šalutiniu keliu važiavęs automobilis nepraleido pagrindiniu keliu judėjusios transporto priemonės ir rėžėsi jai į šoną. Visgi tyrėjams pradėjus aiškintis aplinkybes, paaiškėjo netikėtas faktas.
„Nustatėme, kad avariją neva sukėlusio automobilio techninė būklė buvo tragiška – kuro bake dėl susidėvėjimo žiojėjo didžiulė skylė. Toks automobilis ne tik negalėjo judėti, bet jo variklis apskritai negalėjo būti užvestas.
Eismo dalyvių tikslas buvo tiesiog imituoti avariją, siekiant gauti išmoką už prastos būklės ir paslėptų gedimų turintį antrąjį automobilį“, – pasakoja draudimo ekspertas.
Alibi Vokietijoje ir išardytas BMW X5 garaže
Vienas ryškiausių gerai apgalvotos schemos pavyzdžių šiemet užfiksuotas Prienų rajone. Draudimo bendrovės „Ergo“ tyrėjams teko narplioti situaciją, kurioje savininkas inscenizavo savo apdrausto BMW X5 vagystę, tikėdamasis gauti beveik 30 tūkst. eurų išmoką.
Vyro planas atrodė kruopščiai apgalvotas: išardytas automobilis buvo rastas garaže, o pats savininkas tuo metu specialiai išvyko į Vokietiją, taip susikurdamas alibi, esą įvykio aplinkybių jis kontroliuoti niekaip negalėjo.
Nors pirminė versija atrodė nuosekli, draudimo bendrovei suveikus įtartinumo kriterijams, įvykis pradėtas tirti kaip galimas sukčiavimas.
Draudimo tyrėjams suvienijus jėgas su policija paaiškėjo, kad pateikta istorija visiškai nesutampa su realiais transporto judėjimo duomenimis. Prispaustas neginčijamų įrodymų, klientas galiausiai pakeitė pirminę versiją ir prisipažino pats išardęs automobilį bei inscenizavęs jo vagystę.
„Ergo“ Žalų departamento vadovas Gytis Matiukas atkreipia dėmesį, kad panašioms finansinio sukčiavimo schemoms dažniausiai ruošiamasi iš anksto – nuo tariamų alibi kūrimo iki išankstinio kelionių planavimo, siekiant suformuoti dirbtinį įvykių foną. Vien šioje bendrovėje per metus identifikuojami keli šimtai panašių bandymų neteisėtai pasipelnyti.
„Neatliekami tik formalūs vertinimai – kiekvienas įvykis nagrinėjamas, o už bandymus piktnaudžiauti draudimo sistema taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šis atvejis tapo puikiu pavyzdžiu, parodančiu, kad sistemingas informacijos tikrinimas ir bendradarbiavimas su teisėsauga leidžia sėkmingai stabdyti tokias schemas“, – pabrėžia G. Matiukas.
Kodėl tyrimai virsta kantrybės išbandymu?
Vairuotojams patekus į eismo įvykį, kurį specialiai inscenizavo sukčiai, žalos atlyginimo procesas dažnai užtrunka ištisus mėnesius.. A. Juodeikio teigimu, kiekviena bendrovė turi vidines rizikos vertinimo sistemas, kurios reaguoja į pasikartojančius eismo įvykius ar kitus įtartinus indikatorius.
„Išsamesnis tyrimas užtrunka, nes tenka patikrinti didžiulį kiekį informacijos, surinkti papildomus duomenis iš teisėsaugos įstaigų, sulaukti ekspertų išvadų. Jei kyla įtarimų dėl sisteminio sukčiavimo ir asmuo ar transporto priemonė į panašius incidentus patenka pakartotinai, į tyrimą įsitraukia policija, o tai procesą dar labiau prailgina“, – aiškina A. Juodeikis.
Jam antrina ir „ERGO“ Transporto žalų vadovas Raimondas Bieliauskas. Ekspertas pastebi, kad tiriant įtartinas avarijas tenka ne tik atidžiai analizuoti nuotraukas ar liudininkų parodymus, bet ir pasitelkti techninius ekspertus bei specialius eismo įvykių atkūrimo sprendimus. Visgi jis pabrėžia, kad draudikų tikslas nėra nepagrįstai atmesti prašymus ar ieškoti priekabių.
„Mūsų prioritetas yra kuo greičiau atlyginti žalą sąžiningiems klientams, kartu užtikrinant, kad draudimo sistema išliktų skaidri visų atžvilgiu. Kai aplinkybės aiškios, žalos atlyginimo procesas yra greitas, ypač tuomet, kai duomenys pateikiami elektroniniu būdu, pavyzdžiui, pildant visų draudikų pripažįstamą elektroninę deklaraciją sistemoje draudimoivykiai.lt“, – teigia R. Bieliauskas.
