Kamilė Lukauskytė
Europos Sąjunga priėmė svarbų sprendimą dėl Rusijai taikomų sankcijų, tačiau jis iš karto sulaukė griežtos Ukrainos reakcijos. Briuselis pratęsė ribojamąsias priemones daugiau kaip 3 tūkst. asmenų ir subjektų, tačiau iš sankcijų sąrašo išbraukė du gerai žinomus Rusijos oligarchus – Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną.
Kyjivas tokį sprendimą įvertino itin kritiškai. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad šis žingsnis yra „gėdingas ir nepateisinamas“.
Sankcijos pratęstos tūkstančiams asmenų
ES Taryba nusprendė sankcijas pratęsti dar 36 mėnesiams – iki 2029 metų rugsėjo 22 dienos.
Šios priemonės taikomos daugiau kaip 3 tūkst. asmenų ir subjektų, kuriems taikomi turto įšaldymo, kelionių apribojimai ir kitos finansinės priemonės.
Tačiau kartu buvo priimtas sprendimas neatnaujinti sankcijų Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui.
Būtent ši sprendimo dalis sukėlė didžiausią Ukrainos nepasitenkinimą.
Kyjivas: „Maskva švenčia“
Ukrainos užsienio reikalų ministras A. Sybiha teigė, kad sankcijų panaikinimas dviem oligarchams siunčia netinkamą signalą.
Jo vertinimu, Maskva tokį sprendimą gali vertinti kaip diplomatinę ir politinę pergalę.
„Maskva švenčia, nes gavo tai, ko norėjo: nebaudžiamumo jausmą, ES pažeminimą ir europiečių susiskaldymą“, – pareiškė Ukrainos ministras.
A. Sybiha taip pat paragino ES valstybes imtis nacionalinių priemonių ir savo šalyse taikyti sankcijas šiems dviem asmenims.
Reagavo ir V. Zelenskis
Sprendimą sukritikavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pareiškė, kad sankcijų panaikinimas atskiriems Rusijos oligarchams yra žalingas tuo metu, kai Rusija ir toliau vykdo karinius smūgius Ukrainoje.
V. Zelenskis pabrėžė, kad jo šalyje dėl raketų ir dronų atakų tebeskelbiami oro pavojaus signalai.
Ukrainos prezidento vertinimu, tokie sprendimai gali būti suprasti kaip nuolaida Kremliui.
Kodėl ES priėmė tokį sprendimą?
Sankcijų peržiūra Briuselyje vyko sudėtingų derybų metu. Prieš sprendimą dėl sankcijų pratęsimo buvo nesutariama dėl išimčių dviem oligarchams.
Latvija ilgą laiką priešinosi tokiam sprendimui, tačiau galiausiai atsisakė veto, leidusi susitarimui įsigalioti.
Tuo pat metu bendras sankcijų režimas buvo pratęstas gerokai ilgesniam laikotarpiui – trejiems metams. ES oficialiai pabrėžė, kad sankcijų tikslas išlieka spausti Rusiją dėl karo prieš Ukrainą ir mažinti jos galimybes tęsti karinę agresiją.
Sprendimas sukėlė diskusijas Europoje
Nors sankcijos tūkstančiams Rusijos asmenų ir subjektų išlieka, dviejų oligarchų išbraukimas iš sąrašo tapo atskiru politinių diskusijų objektu.
Ukraina siekia, kad Europos valstybės išlaikytų kuo didesnį spaudimą Maskvai, todėl Kyjivas tokį sprendimą vertina kaip neigiamą signalą.
Tuo metu ES sprendime pabrėžiama, kad didžioji dalis sankcijų režimo ne tik išlieka, bet ir pratęsta iki 2029 metų.
Taigi Briuselio sprendimas turi dvi aiškias dalis: sankcijos daugiau kaip 3 tūkst. asmenų ir subjektų pratęstos, tačiau Usmanovui ir Fridmanui jos nebuvo atnaujintos. Būtent ši išimtis ir tapo pagrindine Ukrainos kritikos priežastimi.
