Citata.lt – naujienos, kurias verta žinoti

Europoje daugėja nerimą keliančių perspėjimų dėl Rusijos – iš Lietuvos ekspertų svarbi žinia: štai ko dabar tikėtis

Pasidalinkite

Europoje pastarosiomis savaitėmis daugėja perspėjimų apie galimas Rusijos provokacijas, dronų incidentus ir hibridines atakas. Lenkijos bei Suomijos vadovai ragina gyventojus būti pasirengusius įvairiems scenarijams, o saugumo klausimai vėl atsidūrė politinės darbotvarkės centre.

Tačiau iš Lietuvos ekspertų ir atsakingų institucijų atstovų skamba svarbi žinia: šiuo metu naujos eskalacijos požymių nematoma, o grėsmės lygis, jų vertinimu, iš esmės nėra pasikeitęs.

Tai nereiškia, kad rizikos nėra. Priešingai – hibridinės operacijos, kibernetinės atakos, diversijos ir informacinės kampanijos išlieka realiu iššūkiu. Tačiau ekspertai ragina nepainioti pasirengimo galimiems incidentams su prognoze, kad artėja plataus masto karinis puolimas.

Labiau tikėtinas visai kitoks scenarijus

VU TSPMI docentas ir karybos ekspertas Deividas Šlekys sako, kad perspėjimai apie galimas Rusijos provokacijas nėra naujas reiškinys.

Jo vertinimu, dabartinė situacija iš esmės nepasikeitė.

Kur kas realesniu scenarijumi ekspertas laiko ne bandymą pradėti plataus masto karinę operaciją prieš Lietuvą, o gerokai mažesnius ir tiksliau suplanuotus incidentus.

Tokiais veiksmais, D. Šlekio vertinimu, galėtų būti siekiama ne tiek padaryti didelę fizinę žalą, kiek sukelti visuomenės nerimą, politinį spaudimą ir abejones dėl valstybės bei NATO gebėjimo reaguoti.

Tikslas gali būti ne sunaikinti, o išgąsdinti

Tai viena svarbiausių šios diskusijos detalių.

Hibridinio veikimo logika nebūtinai paremta didžiule karine ataka. Kartais pakanka palyginti nedidelio incidento, jeigu jis sukelia didelį visuomenės rezonansą.

D. Šlekys mano, kad tokiomis provokacijomis galėtų būti mėginama skaldyti Lietuvos visuomenę bei NATO valstybių vienybę.

Todėl itin svarbi tampa ne tik pati valstybės reakcija į incidentą, bet ir tai, kaip apie jį informuojami žmonės.

Dėl dronų – svarbi detalė

Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė į Lietuvos oro erdvę patekę dronai.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pabrėžia, kad vertinant tokius incidentus būtina atskirti patvirtintus faktus nuo spekuliacijų.

Pagal iki šiol viešai paskelbtą oficialią informaciją, anot jo, nėra duomenų, kad į Lietuvos oro erdvę įskridę dronai būtų buvę specialiai nutaikyti į Lietuvos objektus.

Tai svarbi aplinkybė, nes vien drono patekimas į šalies teritoriją savaime neįrodo tyčinės atakos.

Kartu tokie incidentai vertinami rimtai, nes valstybės institucijoms tenka pasirengti ir blogesniems scenarijams.

Hibridinių atakų Lietuva jau yra patyrusi

V. Vitkauskas primena, kad Rusijos hibridinis spaudimas Lietuvai ir kitoms Europos valstybėms nėra visiškai naujas reiškinys.

NKVC vadovo teigimu, nuo 2024 metų Lietuvoje jau buvo fiksuota atakų ir provokacijų, apimančių diversinius veiksmus, kibernetines bei informacines operacijas.

Dėl šios priežasties Lietuvoje stiprinama strateginės infrastruktūros apsauga.

NKVC kartu su žvalgybos ir kitomis institucijomis taip pat yra pateikęs rekomendacijų įmonėms bei įstaigoms, kurioms gali kilti didesnė sabotažo ar diversijų rizika.

Pavojinga gali būti ir tai, kas vyksta po incidento

Ekspertai atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą.

Po realaus incidento gali prasidėti informacinė operacija – socialiniuose tinkluose pasirodyti nepatvirtinti pranešimai, klaidinančios nuotraukos, gandai apie tariamus naujus išpuolius ar institucijų neveiksnumą.

Tokiu būdu palyginti nedidelis įvykis gali būti panaudotas kur kas didesniam efektui sukelti.

V. Vitkauskas dėl to ragina gyventojus remtis oficialia institucijų informacija ir neskubėti platinti nepatvirtintų teiginių.

Lenkijoje ir Suomijoje – garsūs perspėjimai

Lietuvos ekspertų komentarai pasirodė tuo metu, kai kelių Europos valstybių vadovai viešai kalba apie galimų Rusijos provokacijų riziką.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas yra perspėjęs apie galimus hibridinius veiksmus prieš Ukrainą remiančias valstybes ir raginęs visuomenę būti pasirengusią skirtingiems scenarijams.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas taip pat ragino gyventojus ruoštis galimiems dronų incidentams bei kitokio pobūdžio hibridinėms atakoms.

Tačiau pats pasirengimas galimiems scenarijams nereiškia, kad konkretus išpuolis jau suplanuotas ar neišvengiamas.

Lietuvoje grėsmės lygio pasikeitimo nemato

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Tomas Martinaitis taip pat teigia, kad, remiantis jo nurodomais žvalgybos vertinimais, bendras Rusijos keliamos grėsmės lygis šiuo metu nėra pasikeitęs.

Jo vertinimu, gali keistis Rusijos naudojamos taktikos ir veiksmų formos, tačiau pats saugumo iššūkis išlieka.

T. Martinaitis taip pat ragina nekurti įspūdžio, kad Lietuva esą visiškai nepasirengusi arba negalėtų tikėtis sąjungininkų pagalbos.

Tai politiko pozicija, tačiau panašų akcentą pateikia ir saugumo ekspertai: perspėjant apie riziką kartu reikia paaiškinti, kokie mechanizmai veikia jai suvaldyti.

Ekspertai mato vieną didžiausių pavojų

Dar prieš kelias dienas Lietuvos saugumo ekspertai pabrėžė, kad netinkama komunikacija pati gali tapti problema.

RUSI vyresnysis ekspertas Giedrimas Jeglinskas teigė, kad visuomenei neužtenka nuolat girdėti, kokios grėsmės egzistuoja – žmonėms taip pat reikia aiškiai paaiškinti, kaip Lietuva ir jos sąjungininkai yra pasirengę jas atremti.

VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas savo ruožtu pabrėžė būtinybę išlaikyti pusiausvyrą: nemenkinti rizikos, bet kartu parodyti, kad kariuomenė ir kitos institucijos kontroliuoja situaciją bei turi reagavimo mechanizmus.

Tad ar gyventojams dabar reikėtų nerimauti?

Naujausi vieši Lietuvos ekspertų ir institucijų vertinimai nerodo, kad šiuo metu būtų nustatyta nauja plataus masto karinės eskalacijos prieš Lietuvą grėsmė.

Tačiau tai nėra raginimas ignoruoti rizikas.

Hibridinės atakos, kibernetinės operacijos, diversijos, dronų incidentai ir dezinformacija išlieka scenarijais, kuriems valstybė ruošiasi.

Todėl Lietuvos ekspertų siunčiama žinia iš esmės susideda iš dviejų dalių: būti budriems, bet nepasiduoti panikai.

NATO taip pat nėra paskelbusi, kad Rusijos karinis puolimas prieš kurią nors Aljanso valstybę būtų neišvengiamas.

Būtent todėl garsius Europos lyderių perspėjimus verta suprasti pirmiausia kaip raginimą ruoštis įvairiems scenarijams, o ne kaip pranešimą, kad karinė ataka jau neišvengiamai artėja.

Pasidalinkite
Autorius

Kamilė Lukauskytė

Kamilė Lukauskytė – portalo Citata.lt autorė, rengianti publikacijas apie svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas, visuomenės gyvenimą, žinomus žmones bei skaitytojams įdomias kasdienes temas. Savo darbuose ji siekia informaciją pateikti aiškiai, objektyviai ir suprantamai, remdamasi viešai prieinamais bei patikimais šaltiniais. Kamilė daug dėmesio skiria aktualumui, faktų tikslumui ir tam, kad skaitytojas vienoje vietoje rastų svarbiausią informaciją apie aptariamą temą.