Kamilė Lukauskytė
Turinio kūrėja Giedrė Daniela Pilelytė nusprendė nebetylėti apie temą, kuri jai pačiai yra itin jautri. Lietuvoje su iraniečiu Ali gyvenanti moteris atvirai papasakojo apie stereotipus, tautybę, religiją ir baimes, kurių jos šeimai pastaruoju metu netrūksta.
Giedrė neslepia – būtent mylimojo kilmė tapo priežastimi, dėl kurios net artimiausi žmonės pradėjo nerimauti dėl jo saugumo. Apie savo ir Ali požiūrį į tai, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, ji nusprendė kalbėti garsiai.
Vienas mamos klausimas privertė susimąstyti
Giedrė teigia, kad apie jautrias temas socialiniuose tinkluose dažnai vengia kalbėti. Ji baiminasi, kad jos žodžiai gali būti ištraukti iš konteksto arba suprasti visai kitaip, nei buvo sumanyta.
Tačiau šįkart tylėti jai pasirodė neteisinga.
Pasak moters, ypač stipriai ją paveikė mamos klausimas, ar Ali Lietuvoje nekils problemų vien dėl to, kad jis yra iranietis.
Giedrės teigimu, toks klausimas parodė, kad visuomenėje vis dar egzistuoja labai stiprūs stereotipai, kai žmogaus tautybė automatiškai siejama su jo religija, politinėmis pažiūromis ar net galimu pavojumi.
„Iranietis nebūtinai reiškia musulmoną“
Giedrė pabrėžia tai, ką, jos teigimu, tenka kartoti ne kartą: žmogaus kilmė savaime nepasako, kokią religiją jis išpažįsta ar kokiomis vertybėmis vadovaujasi.
Ji atskleidė, kad nei ji, nei Ali nėra religingi. Pora, kaip pati Giedrė rašo, labiau vadovaujasi tikėjimu karma, žmogiškumu ir įsitikinimu, kad kiekvienas žmogaus veiksmas turi pasekmes.
Todėl, jos nuomone, žmogaus negalima vertinti vien pagal pasą, tautybę ar išvaizdą.
Kartu Giedrė neslepia kritiškai vertinanti religijos vaidmenį politikoje ir visuomenėje.
Ali papasakojo, kodėl paliko Iraną
Patiems skaitytojams Giedrė pateikė ir Ali mintis. Iranietis pasakoja apie savo patirtį augant Irane ir aiškina, kodėl galiausiai nusprendė iš šios šalies išvykti.
Jo teigimu, Irane religija jam nebuvo vien asmeninio tikėjimo klausimas. Jis augo matydamas, kaip religinės taisyklės gali būti susijusios su valstybės valdžia, įstatymais ir žmonių kasdieniu gyvenimu.
Ali ypač akcentuoja žmogaus laisvę rinktis, kaip rengtis, kaip gyventi ir kokias vertybes išpažinti.
Būtent dėl šios patirties jis sako vertinantis Europoje puoselėjamas laisves.
Giedrė išsakė ir savo požiūrį į gyvenimą Europoje
Giedrė savo įraše pabrėžia, kad atvykęs gyventi į kitą valstybę žmogus turėtų gerbti tos šalies įstatymus, visuomenės normas ir žmonių laisves.
Jos nuomone, migracija neturėtų reikšti bandymo pakeisti priimančiosios šalies gyvenimo būdą taip, kad jis atitiktų atvykusio žmogaus ankstesnės aplinkos taisykles.
Šioje vietoje Giedrės mintys tapo ypač aktualios dabartinių diskusijų apie imigraciją, religiją ir integraciją kontekste.
Tačiau pati moteris pabrėžia nenorinti kurstyti neapykantos. Ji teigia tiesiog norėjusi pasidalyti savo ir Ali požiūriu bei parodyti, kad tos pačios tautybės žmonės nebūtinai turi vienodas pažiūras.
Gyvenimas tarp dviejų skirtingų pasaulių
Giedrės ir Ali istorija atskleidžia ir kitą problemos pusę – kaip tarptautinėje poroje susiduria skirtingos patirtys.
Vienas žmogus gimė Lietuvoje, kitas – Irane. Vienas pasaulį mato iš Europos visuomenės perspektyvos, kitas pats patyrė gyvenimą šalyje, kur religija ir valstybės valdžia yra glaudžiai susijusios.
Tačiau būtent ši patirtis, pasak Giedrės, ir leidžia geriau suprasti, kad žmogaus kilmė nėra pakankama priežastis jį vertinti ar įtarinėti.
„Ne kiekvienas iranietis yra musulmonas, ne kiekvienas musulmonas yra religingas, o žmogaus tautybė pati savaime nepasako, koks jis yra“, – tokia iš esmės yra Giedrės viešo pasisakymo žinutė.
Kodėl ji nusprendė kalbėti būtent dabar?
Giedrė pripažįsta, kad šią temą viešinti jai nėra lengva. Ji supranta, jog socialiniuose tinkluose jautrios temos greitai tampa konfliktų priežastimi, o atskiri pasisakymai gali būti interpretuojami labai skirtingai.
Vis dėlto dabartinių įvykių fone ji pajuto pareigą pasakyti, kaip situaciją mato pati.
Jos istorijoje susipina ne tik meilė ir skirtingos kultūros, bet ir labai aktualūs klausimai apie stereotipus, integraciją, religijos vietą visuomenėje bei žmogaus teisę būti vertinamam pagal savo veiksmus, o ne kilmę.
Galiausiai Giedrės žinutė paprasta: tautybė neturėtų tapti priežastimi žmogų iš anksto laikyti grėsme. Tačiau kartu gyvenant kitoje valstybėje svarbu gerbti jos įstatymus, laisves ir visuomenės taisykles.
