Kamilė Lukauskytė
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda prabilo apie grėsmę, kuri gali paliesti kiekvieną šalies gyventoją. Po naujausių dronų incidentų ir įtariamo sabotažo Vilniuje šalies vadovas perspėjo, kad panašūs įvykiai gali kartotis. Prezidentas pripažino, jog tai tampa nerimą keliančia regiono kasdienybe, tačiau pabrėžė, kad Lietuva privalo išlikti budri. Tuo metu Baltijos šalys jau ėmėsi bendrų veiksmų, siekdamos sustiprinti savo gynybą.
Prezidentas perspėjo apie naujus pavojus
Spalio 21 dieną bendroje spaudos konferencijoje su Estijos prezidente Ülle Madise G. Nausėda aptarė vis dažniau Baltijos regione fiksuojamus saugumo incidentus.
Šalies vadovas neslėpė susirūpinimo dėl galimų sabotažo veiksmų ir į Lietuvos oro erdvę patenkančių bepiločių orlaivių.
„Liūdna konstatuoti, tačiau tai tampa mūsų regiono valstybių kasdienybe“, – sakė prezidentas.
Jo teigimu, svarbiausia neleisti, kad pasikartojantys incidentai taptų įprastu reiškiniu, į kurį visuomenė ir institucijos ilgainiui nustotų kreipti dėmesį.
G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva turi būti pasirengusi galimiems naujiems sabotažo aktams.
Vilniuje – įtariamas sabotažo išpuolis
Prezidento perspėjimas nuskambėjo po incidento Vilniuje.
Spalio 18-osios naktį sostinėje buvo mėginta padegti palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ įrangą.
Premjero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, įrangą bandyta sugadinti naudojant padegamuosius užtaisus.
Laimei, liepsnas pavyko užgesinti, o įranga nebuvo smarkiai apgadinta.
Vis dėlto incidentas vertinamas rimtai. Teisėsauga ieško įtariamųjų ir aiškinasi visas aplinkybes.
Po įvykio Lietuvoje sustiprintas ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos budrumas.
Tai reiškia, kad daugiau dėmesio ir pajėgų skiriama objektams, kurių veikla svarbi valstybės saugumui.
Dronas su sprogmenimis sukėlė nerimą
Dar vienas nerimą sukėlęs incidentas įvyko spalio 18 dienos rytą.
Į Lietuvos oro erdvę iš Lenkijos pusės įskrido bepilotis orlaivis, kuris, pareigūnų duomenimis, gabeno sprogmenis.
Vėliau drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime.
Krintančios nuolaužos apgadino važiuojantį automobilį. Laimei, jame buvę žmonės nenukentėjo.
Šis incidentas paskatino diskusijas apie tai, ar Lietuva pakankamai greitai aptinka pavojingus objektus ir perspėja gyventojus.
Prezidentas pripažino, kad oro erdvės stebėjimo ir reagavimo procedūras būtina tobulinti.
Nausėda svarsto rimtus pokyčius
Viena svarstomų galimybių – suteikti naikintuvų pilotams daugiau lankstumo priimant sprendimą numušti įtartiną skraidantį objektą.
Tačiau prezidentas pabrėžė, kad tai itin atsakingas klausimas.
Jeigu dėl rūko ar kitų oro sąlygų pilotas negali tiksliai nustatyti, ar radare matomas objektas tikrai yra dronas, išlieka klaidos pavojus.
Net ir labai maža tikimybė, kad tai civilinis orlaivis, negali būti ignoruojama.
Todėl naujos taisyklės turėtų būti kruopščiai įvertintos ir suderintos su NATO sąjungininkais.
Kitas svarbus klausimas – greitesnis gyventojų perspėjimas apie oro pavojų.
Baltijos šalys prašo 500 milijonų eurų
Lietuva, Latvija ir Estija siekia sustiprinti apsaugą nuo bepiločių orlaivių.
Baltijos valstybės kartu kreipėsi į Europos Komisiją dėl papildomo finansavimo antidroninei gynybai.
Dar rugsėjo pabaigoje skelbta, kad trys šalys prašo 500 milijonų eurų.
Šios lėšos būtų skirtos geresniam dronų aptikimui ir neutralizavimui bei kitoms apsaugos priemonėms.
G. Nausėdos nuomone, Baltijos valstybės turėtų ne tik stiprinti savo pajėgumus, bet ir kartu pirkti gynybos sistemas.
Toks bendradarbiavimas galėtų padėti veiksmingiau apsaugoti visą NATO rytinį flangą.
Ką tai reiškia paprastiems gyventojams?
Nors kalbos apie dronus ir sabotažą kelia nerimą, prezidento perspėjimas nereiškia, kad Lietuvoje paskelbta nauja tiesioginė karinė grėsmė.
Tai signalas institucijoms stiprinti pasirengimą, o gyventojams – žinoti, kaip elgtis gavus oficialų perspėjimą.
Svarbiausia išlikti ramiems, sekti patikimą informaciją ir žinoti artimiausias priedangas.
Gavus pranešimą apie oro pavojų, reikėtų laikytis atsakingų tarnybų nurodymų, pasitraukti nuo langų ir, jei nurodoma, eiti į saugesnę vietą.
Taip pat svarbu neplatinti nepatikrintų pranešimų apie tariamus išpuolius.
Prezidento žinia – aiški
G. Nausėda pabrėžė, kad Baltijos šalių saugumas priklauso nuo bendrų pastangų ir NATO sąjungininkų paramos.
Ypač svarbiu atgrasymo veiksniu jis įvardijo ilgalaikį Jungtinių Amerikos Valstijų karių buvimą regione.
Prezidento teigimu, Lietuva ir jos kaimynės turi būti pasirengusios įvairiems scenarijams, tačiau negali leisti, kad nuolatinė įtampa užgožtų kasdienį gyvenimą.
Svarbiausia šalies vadovo žinia – pavojingi incidentai gali kartotis, todėl Lietuva turi veikti iš anksto. Griežtesnė infrastruktūros apsauga, greitesni perspėjimai ir stipresnė oro gynyba tampa nebe ateities planais, o šiandienos būtinybe.
