Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ruošiasi sugrąžinti žmones į Mėnulį ir neseniai pristatė naujos kartos mėnuleigius, kuriais astronautai tyrinės Žemės palydovo paviršių.
Naujos transporto priemonės ne tik žymi naują kosmoso tyrimų etapą, bet ir išsiskiria astronomine kaina bei bendradarbiavimu su didžiausiais automobilių pramonės atstovais.
Tai, kad žmonija artimiausiu metu sugrįš į Mėnulį, planuojama jau kurį laiką. Visgi naujieji Mėnulio visureigiai turi gilią priešistorę.
Pirmąja transporto priemone Mėnulyje tapo sovietų robotas „Lunochod“, skirtas nuotoliniam grunto mėginių rinkimui. Vėliau, „Apollo“ misijų (15–17) metu, Mėnulio paviršiumi riedėjo kompanijos „Boeing“ sukurtas „Lunar Roving Vehicle“ (LRV).
Tačiau visuomenei praradus susidomėjimą kosmoso programomis ir valstybei susidūrus su sunkiai pateisinamais kaštais, finansavimas buvo nutrauktas. Nuo 1972 metų Mėnulyje žmogaus koja nebuvo žengusi, o kosmoso tyrimai šiame fronte ilgam sustojo.
Situacija pasikeitė 2017-aisiais, kai buvo oficialiai pradėta programa „Artemis“. Šio projekto tikslas – ne tik sugrąžinti astronautus į Mėnulį, bet ir įkurti ten nuolatinę bazę, kuri ateityje pasitarnautų kaip tarpinė stotelė gerokai sudėtingesniems skrydžiams į Marsą.
Automobilių gigantų indėlis
Siekiant užtikrinti astronautų mobilumą, NASA inicijavo naujų LTV (angl. Lunar Terrain Vehicle) kūrimo konkursą.
Iš daugelio pasiūlymų, daugiausia teiktų JAV pramonės atstovų, buvo atrinkti du pagrindiniai projektai. Tai bendrovės „Astrolab“ kuriamas pilotuojamas visureigis „CLV-1“ ir įmonės „Lunar Outpost“ modelis „Pegasus“.
Prie pastarojo kūrimo aktyviai prisideda ir tradicinės automobilių pramonės milžinai: elektros sistemas tiekia „General Motors“, o už sukibimą su dulkėtu paviršiumi atsakinga „Goodyear“, kurianti specialias Mėnuliui pritaikytas padangas.
Nors techniniai abiejų visureigių parametrai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kuklūs, jie yra griežtai pritaikyti ekstremalioms sąlygoms.
Dviviečiai, maždaug toną sveriantys mėnuleigiai galės išvystyti 9,6 km/val. greitį ir įveikti 20 laipsnių įkalnes.
Vieno tokio aparato kaina siekia net 220 milijonų JAV dolerių. Tokią milžinišką sumą lemia būtinybė užtikrinti, kad visureigis atšiauriomis Mėnulio sąlygomis be jokio techninio aptarnavimo patikimai veiktų bent metus.
Kompromisai dėl laiko
Įdomu tai, kad iš pradžių NASA reikalavo kur kas ilgesnio – net dešimties metų – tarnavimo laiko. Dar visai neseniai, 2024-aisiais, buvo keliami reikalavimai sukurti kur kas galingesnes mašinas. Tačiau pasikeitus agentūros vadovybei, reikalavimai buvo sušvelninti siekiant paspartinti visureigių kūrimo procesą.
Konkurso dalyviai turėjo vos kelis mėnesius pateikti savo projektams, todėl rėmėsi jau anksčiau kurtais, bet dabar supaprastintais dizainais.
Užuot laukusi tobulos ir ilgaamžės transporto priemonės iki 2030 metų, NASA nusileido, kad mėnuleigiai būtų paruošti dviem metais anksčiau – būtent tada, kai planuojamas pirmasis „Artemis“ nusileidimas.
Transportavimo į Mėnulį užduotis patikėta privačiam sektoriui. Planuojama, kad netrukus prasidės krovinių gabenimo programos, kurių konkursą laimėjo milijardieriaus Jeffo Bezoso valdoma bendrovė „Blue Origin“.
Būtent jų nusileidimo modulis „Blue Moon Mark 1“ gabens reikalingą įrangą, o 2028 metais turėtų nugabenti ir naujuosius mėnuleigius. Skirtingai nei „Apollo“ misijų eroje, šį kartą transporto priemonės ir astronautai keliaus atskirais skrydžiais.
