Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje prasideda gripo sezonas, o gydytojai jau fiksuoja pirmuosius susirgimus. Šį rudenį situacija neįprasta – nors sergančiųjų daugėja, gydymo įstaigos vis dar laukia vakcinų. Medikai ragina gyventojus atidžiai stebėti savo savijautą, nes gripas gali prasidėti staiga, o pirmieji jo simptomai kartais primena paprastą peršalimą.
Pirmieji požymiai gali užklupti staiga
Vidaus ligų gydytojas Vitalijus Jelizarovas atkreipia dėmesį, kad gripui būdinga staigi ligos pradžia.
Žmogus dar ryte gali jaustis gerai, tačiau po kelių valandų jį užklumpa karščiavimas, silpnumas ir viso kūno skausmai.
Vienas ryškiausių požymių – aukšta, 38–39 laipsnius ar daugiau siekianti temperatūra.
Taip pat dažnai pasireiškia sausas kosulys, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, stiprus nuovargis.
Pasak gydytojo, gripui mažiau būdinga sloga, nors ji taip pat gali pasitaikyti.
Būtent staigus simptomų atsiradimas ir stiprus bendras negalavimas dažnai padeda įtarti gripą. Tačiau vien pagal simptomus patikimai atskirti jo nuo COVID-19 ar kitų kvėpavimo takų infekcijų neįmanoma.
Lietuvoje jau daugiau kaip 300 susirgimų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, iki spalio 10-osios šį rudenį Lietuvoje jau buvo užregistruota daugiau kaip 300 gripo atvejų.
V. Jelizarovas pažymi, kad sergamumas turi aiškią didėjimo tendenciją.
Vis dėlto gydytojas ramina, kad tuo metu itin sunkių atvejų dar nebuvo užfiksuota, o jo minėti pacientai gydyti ambulatoriškai.
Didžiausio sergamumo laukiama vėliau – nuo gruodžio pabaigos iki vasario antrosios pusės.
Tai reiškia, kad dabartiniai susirgimai gali būti tik artėjančio intensyvesnio gripo sezono pradžia.
Vakcinų nėra: paaiškino, kas nutiko
Šiemet gyventojai susidūrė su netikėta problema – spalio pradžioje gydymo įstaigos dar neturėjo gripo vakcinų.
Valstybinės ligonių kasos atstovė Agnė Grušeckienė patvirtino, kad tokia situacija neįprasta.
Pasak jos, vakcinų Lietuvoje tikimasi sulaukti lapkritį, tačiau tiksli pristatymo data dar nežinoma.
Vėlavimas siejamas su šiemet atnaujinta vakcinos sudėtimi. Pakeistos visos trys jos sudedamosios dalys, o ankstesniais metais paprastai būdavo keičiama viena arba dvi.
VLK aiškinimu, vėliau nustatyta viena iš vakcinai reikalingų gripo B viruso sudedamųjų dalių užtęsė gamybos procesą.
Šiam sezonui valstybė įsigijo 250 tūkstančių vakcinos dozių – maždaug 12 procentų daugiau nei pernai.
Ar lapkritį skiepytis nebus per vėlu?
Gydytojas V. Jelizarovas tikina, kad skiepijimas lapkritį vis dar gali būti naudingas.
Po vakcinacijos organizmui paprastai prireikia maždaug dviejų savaičių imuniniam atsakui susiformuoti.
Kadangi didžiausias gripo aktyvumas dažniausiai pasiekiamas žiemą, lapkritį paskiepyti žmonės dar gali spėti įgyti apsaugą prieš sergamumo piką.
Ypač svarbu pasiskiepyti vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims ir kitoms rizikos grupėms.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Susirgus svarbu ilsėtis, gerti pakankamai skysčių ir vengti kontakto su kitais žmonėmis.
Jeigu temperatūra aukšta, savijauta blogėja arba žmogus priklauso rizikos grupei, verta kuo anksčiau susisiekti su šeimos gydytoju. Tam tikrais atvejais gali būti skiriami receptiniai antivirusiniai vaistai, veiksmingiausi pradėjus juos vartoti anksti.
Skubios medicinos pagalbos reikia, jei pasireiškia dusulys, stiprus krūtinės skausmas, sumišimas, sąmonės sutrikimas ar kiti sunkios būklės požymiai.
Gripas nėra vien stipresnis peršalimas – kai kuriems žmonėms jis gali sukelti plaučių uždegimą ir kitas pavojingas komplikacijas.
Todėl gydytojai ragina nenumoti ranka į staiga pakilusią temperatūrą, stiprų silpnumą ir sąnarių skausmus.
Svarbiausia žinia gyventojams: gripo sezonas jau prasidėjo, tačiau skiepytis lapkritį dar nebus per vėlu. O pajutus pirmuosius simptomus verta likti namuose ir stebėti savo būklę.
