Kamilė Lukauskytė
Įtampa Artimuosiuose Rytuose įgauna dar vieną pavojingą dimensiją. Iranas paskelbė, kad strateginis Hormuzo sąsiauris nebus atvertas, kol Jungtinės Valstijos neįvykdys Teherano keliamų sąlygų ir neįgyvendins įsipareigojimų.
Tokį pareiškimą sekmadienį paskelbė Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Qalibafas. Pasak jo, Iranas šiuo metu turi ir kariauti, ir derėtis – kariniais veiksmais esą siekiama atremti priešininkus, o diplomatija turėtų padėti įtvirtinti pasiektus rezultatus.
Tai reiškia, kad vienas svarbiausių pasaulio energetikos kelių tebėra susietas su platesnių JAV ir Irano santykių sprendimu.
Hormuzo sąsiauris tapo derybų įrankiu
Hormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir Indijos vandenynu. Per jį tradiciškai gabenami dideli kiekiai naftos ir kitų energetinių išteklių.
Dabar laivyba šiuo keliu yra smarkiai sumažėjusi. Reuters, remdamasi laivybos stebėjimo duomenimis, skelbė, kad rugsėjo 17 dieną sąsiauriu praplaukė vos trys komerciniai laivai – gerokai mažiau nei ankstesnėmis dienomis ir mažiau nei įprastas pastarųjų dienų vidurkis.
Todėl kiekvienas naujas pareiškimas dėl Hormuzo iš karto atkreipia ne tik diplomatų, bet ir energetikos rinkų dėmesį.
Iranas pateikė sąlygas JAV
Irano vadovybė teigia, kad savo sąlygas Vašingtonui perdavė per tarpininkus.
Irano parlamento pirmininkas nurodė, kad kol šios sąlygos nebus įvykdytos ir JAV įsipareigojimai nebus įgyvendinti, grįžti prie ankstesnės padėties ir visiškai atverti sąsiaurį esą nebus įmanoma.
Tarp viešai minimų Teherano reikalavimų – karo veiksmų nutraukimas visuose frontuose, įšaldytų Irano lėšų atlaisvinimas ir JAV jūrinės blokados panaikinimas. Šiuos reikalavimus išdėstė Irano Nacionalinės saugumo tarybos vadovas Mohsenas Rezaei.
Tačiau visas Irano sąlygų sąrašas nėra viešai atskleistas.
Konfliktas jau smogė naftos rinkai
Hormuzo problema nėra vien Artimųjų Rytų geopolitika.
Sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos transportavimo kelių. Jo veikimo sutrikimai gali paveikti tiekėjų galimybes pasiekti tarptautines rinkas, o tai savo ruožtu didina kainų ir tiekimo neapibrėžtumą.
Reuters skelbia, kad dėl konflikto regione naftos kainos jau peržengė 100 JAV dolerių už barelį ribą. Prie spaudimo prisideda ir situacija Raudonojoje jūroje, kur Irano remiami husių judėjimo kovotojai atakuoja Saudo Arabijos objektus ir laivybos infrastruktūrą.
Taigi vienu metu spaudžiami keli svarbūs laivybos maršrutai.
Teheranas kalba ir apie karą, ir apie derybas
Įdomiausia dabartinės situacijos dalis – Irano pozicija vienu metu siunčia du skirtingus signalus.
Viena vertus, Teheranas reikalauja, kad JAV įvykdytų jo sąlygas ir perspėja, jog sąsiauris liks uždarytas.
Kita vertus, Irano pareigūnai kalba apie galimybę derėtis. M. Rezaei teigė, kad Irano sąlygos buvo perduotos JAV per Kataro tarpininkus.
Tai rodo, kad diplomatinis kanalas nėra visiškai uždarytas, tačiau abi pusės tebėra labai toli nuo susitarimo.
JAV taip pat spaudžia Teheraną
Tuo metu Vašingtonas siunčia savo signalus.
Reuters skelbia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį perspėjo Iraną dėl galimų pasekmių, jei susitarimas nebus pasiektas. Tuo pačiu metu jis neatmetė galimybės ateityje susitikti su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu.
Taigi viešoje erdvėje vienu metu skamba ir grasinimai, ir kalbos apie diplomatiją.
Kodėl Hormuzo klausimas toks svarbus?
Jeigu sąsiaurio veikla ilgą laiką liktų smarkiai apribota, pasekmės galėtų būti jaučiamos gerokai už Persijos įlankos ribų.
Per Hormuzą gabenama energija yra svarbi pasaulinei rinkai, todėl ilgalaikis transportavimo sutrikimas gali didinti naftos kainų svyravimus ir energetikos išlaidas.
Be to, laivybos problemos Persijos įlankoje jau derinasi su rizikomis Raudonojoje jūroje. Tai reiškia, kad tarptautinei prekybai vienu metu kyla problemų keliuose svarbiuose maršrutuose.
Hormuzas kol kas lieka uždarytas
Šiuo metu Teherano pozicija aiški: Hormuzo sąsiauris nebus visiškai atvertas tol, kol nebus įvykdytos Irano sąlygos ir įgyvendinti JAV įsipareigojimai, kaip juos supranta Iranas.
Kiek ilgai tai tęsis, priklausys nuo karinės situacijos ir nuo to, ar Vašingtonas bei Teheranas sugebės rasti kompromisą.
Kol kas abi pusės ir toliau demonstruoja jėgą, tačiau kartu palaiko diplomatinius kanalus. O nuo to, kas vyks toliau, priklausys ne tik konflikto Artimuosiuose Rytuose eiga, bet ir energetikos rinkų stabilumas.
