Kamilė Lukauskytė
Dyzelino kainos Lietuvoje per gana trumpą laiką šoktelėjo taip smarkiai, kad vairuotojai degalinių švieslentėse jau mato anksčiau sunkiai įsivaizduotus skaičius. Kai kur litro kaina buvo pasiekusi net 2,37 euro.
Dabar vis garsiau kalbama ir apie psichologiškai svarbią 2,50 euro už litrą ribą.
Ekonomistas Titas Budreika įspėja, kad toks scenarijus įmanomas, tačiau kartu kelia kitą klausimą – ar valstybė turėtų gesinti kainų šuolį mažindama mokesčius, ar pinigus skirti tam, kad Lietuva ateityje būtų mažiau priklausoma nuo naftos.
Viena šeima jau gali išleisti 94 eurais daugiau
Kuro brangimas ypač juntamas šeimų piniginėse.
Metų pradžioje vidutinė dyzelino kaina siekė maždaug 1,53 euro, o dabar ji sukasi apie 2,25 euro. Tai reiškia beveik 47 proc. šuolį.
T. Budreikos skaičiavimu, namų ūkis, kuris anksčiau degalams per mėnesį išleisdavo apie 200 eurų ir nepakeitė savo vairavimo įpročių, dabar tam pačiam degalų kiekiui gali išleisti maždaug 294 eurus.
Skirtumas – 94 eurai kiekvieną mėnesį.
Per metus, jeigu tokia situacija užsitęstų, susidarytų jau daugiau kaip tūkstantis eurų papildomų išlaidų.
Kodėl kalbama apie 2,50 euro?
Įdomu tai, kad žaliavinės naftos kainos pastaruoju metu buvo mažėjusios. Tačiau dyzelino kainą lemia ne vien naftos barelio vertė.
Europoje juntamas sumažėjęs naftos perdirbimo pajėgumas ir dyzelino pasiūlos problemos.
Papildomą nerimą rinkoje sukėlė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo svarstymai dėl galimo dyzelino eksporto ribojimo.
T. Budreikos vertinimu, jeigu toks sprendimas būtų priimtas, dyzelino kaina galėtų peržengti 2,50 euro ribą.
Tačiau tai yra sąlyginis scenarijus, o ne pažadas, kad tokia kaina Lietuvos degalinėse būtinai atsiras.
Valstybė iš brangesnio kuro gauna daugiau
Kainoms kylant daugiau sumoka ne tik vairuotojai – didėja ir dalis valstybės gaunamų mokesčių.
Dyzelinui taikomas 21 proc. PVM. Ekonomisto skaičiavimu, kainai pakilus nuo 1,53 iki 2,25 euro, už kiekvieną litrą valstybė gauna maždaug 12,5 cento daugiau PVM.
Tačiau su akcizu situacija kitokia.
Jis priklauso nuo parduodamo degalų kiekio, todėl žmonėms pradėjus mažiau važinėti ir dyzelino vartojimui krentant, akcizo pajamos taip pat gali mažėti.
Mažinti mokesčius?
Vienas akivaizdžiausių sprendimų būtų laikinai sumažinti degalams taikomus mokesčius.
T. Budreika pripažįsta, kad dalinis akcizų sumažinimas galėtų būti svarstomas kaip trumpalaikė pagalba.
Tačiau ekonomistas įžvelgia ir kitą problemą – pigesnis kuras sumažintų paskatas taupyti energiją ir ieškoti alternatyvų.
Todėl papildomas pajamas, gaunamas iš išaugusio PVM, jis siūlo panaudoti kitaip.
Siūlo ruoštis kitam kainų šokui
Ekonomisto nuomone, ilgalaikis Lietuvos atsakas turėtų būti spartesnė transporto ir pramonės elektrifikacija.
Tai reikštų investicijas į elektros tinklus, didesnę elektros gamybą, įkrovimo infrastruktūrą ir priemones, kurios leistų gyventojams bei įmonėms mažiau priklausyti nuo naftos produktų.
Tačiau toks sprendimas nėra vienodai paprastas visiems. Didmiesčių gyventojai gali persėsti į viešąjį transportą, o regionuose automobilis dažnai yra būtinybė.
Elektromobilio įsigijimas taip pat reikalauja nemažos pradinės investicijos.
Vairuotojams svarbiausia – kas bus toliau
Kol kas 2,50 euro riba dar nėra Lietuvos dyzelino vidurkis. Tačiau dabartinės kainos jau yra gerokai aukštesnės nei metų pradžioje, todėl diskusijos apie valstybės reakciją tik stiprėja.
Trumpuoju laikotarpiu galima kalbėti apie mokesčių mažinimą ar kitą pagalbą, tačiau T. Budreikos siūloma kryptis kitokia – dabartinį kainų šoką panaudoti tam, kad per kitą energetikos krizę Lietuva būtų mažiau priklausoma nuo naftos.
Vairuotojams tai menka paguoda šiandien, kai prie degalinės kasos jau tenka palikti gerokai daugiau. O jeigu išsipildytų nepalankiausias scenarijus ir dyzelinas peržengtų 2,50 euro ribą, spaudimą pajustų ne tik vairuotojai, bet ir transporto verslas bei visa ekonomika.
