Jeigu pastaruoju metu vairavote naujesnius automobilius, turėjote pastebėti, kad juose vis rečiau montuojamos keleiviams skirtos laikymosi rankenėlės virš durų.
Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip banalus gamintojų noras sutaupyti, inžineriniai sprendimai ir saugumo ekspertų išvados atskleidžia kur kas sudėtingesnes šio pokyčio priežastis.
Ergonomika užleidžia vietą pasyviajam saugumui
Tradicinės lubų rankenėlės atlieka svarbią ergonominę funkciją: jos padeda keleiviams lengviau įlipti ir išlipti, taip pat užtikrina stabilumą įveikiant aštresnius posūkius. Tai ypač aktualu aukštesnio pravažumo visureigiuose ar pikapuose.
Visgi, nors tokių gamintojų kaip „Volkswagen“ ar „Stellantis“ grupės modeliuose šios detalės vis dar sutinkamos, kiti automobilių kūrėjai jų masiškai atsisako.
Pavyzdžiui, rankenėlių nerasite naujuosiuose „Tesla“ modeliuose, jos taip pat dingo iš kai kurių „Seat“, „Volkswagen“ (mažesnių krosoverių segmente) bei atnaujintų „Dacia“ automobilių.
Vairuotojo pusėje šių rankenėlių atsisakyta dar anksčiau. Vairas atstoja natūralią atramą įlipant, o įprotis vairuojant laikytis už stogo rankenėlės ilgina reakcijos laiką kritinėse situacijose, todėl šios detalės vairuotojo zonoje atsisakyta dėl aktyviojo saugumo. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl rankenėlės nyksta ir keleivių vietose, yra drastiškai pasikeitę pasyviojo saugumo reikalavimai.
JAV greitkelių saugumo draudimo instituto (IIHS) atliekami testai atskleidė, kad avarijos atveju rankenėlės kelia rimtą galvos traumų riziką.
Saugumo bandymų metu užfiksuota atvejų, kai manekeno galva, atšokusi nuo išsiskleidusios saugos oro pagalvės, su didele jėga trenkėsi į priekiniame statramstyje sumontuotą masyvią rankenėlę.
Kitas pavojus susijęs su žmogaus instinktais – avarijos metu įsikibus į rankenėlę, per ištiestą ranką perduodama didžiulė smūgio energija, kuri neretai lemia sudėtingus raktikaulio lūžius.
Oro pagalvės ir panoraminiai stogai
Keleivių laikymosi rankenėlės tiesiogiai konfliktuoja su moderniomis užuolaidinėmis saugos oro pagalvėmis. Kritiniu momentu šios oro pagalvės iš stogo konstrukcijos iššauna vos per kelias milisekundes, veikiamos milžiniško slėgio.
Bet kokia kliūtis jų kelyje – įskaitant ir tvirto plastiko rankenėlę – gali iškreipti oro pagalvės išsiskleidimo trajektoriją, sulėtinti jos veikimą arba visiškai sunaikinti pačią rankenėlę, kurios skeveldros salone virstų pavojingais sviediniais.
Šią inžinerinę problemą dar labiau komplikuoja populiarėjantys panoraminiai stogai. Didžiulis stiklo paviršius tęsiasi beveik iki pat stogo kraštų. Tai reiškia, kad siaurame metaliniame stogo rėme virš durų gamintojai privalo sutalpinti stiklo slankiojimo mechanizmus, elektronines žaliuzes, drenažo vamzdelius ir užuolaidines oro pagalves su pirotechnikos užtaisais.
Rasti erdvės papildomiems masyviems rankenėlių tvirtinimo taškams, kurie pagal automobilių pramonės standartus privalo atlaikyti didesnę nei 110 kg statinę apkrovą, dažnai tampa tiesiog neįmanoma.
Standartai, gamybos kaštai ir galutinis sprendimas
Tarptautiniai saugumo reglamentai taip pat nepalieka vietos kompromisams. Europos standartai griežtai reglamentuoja salono detalių briaunų užapvalinimą bei reikalauja, kad šie elementai efektyviai sugertų smūgio energiją.
Tuo tarpu atnaujinti „Euro NCAP“ protokolai reikalauja pateikti itin tikslias gelbėjimo schemų žemėlapius, kad po avarijos automobilį karpantys ugniagesiai netyčia nepažeistų pirotechnikos elementų ar sutvirtintų tvirtinimo blokų.
Nors saugumas yra esminis faktorius, ekonominis aspektas taip pat vaidina savo vaidmenį. Rankenėlių atsisakymas masinėje gamyboje leidžia sumažinti detalių kiekį, sutrumpinti surinkimo laiką konvejeryje ir sumažinti bendrą transporto priemonės svorį.
Be to, gamintojai taip išvengia garantinių remonto išlaidų, kurias dažnai sukelia atsilaisvinę ir girgždantys spyruokliniai mechanizmai.
Nors vyresnio amžiaus ar riboto judumo keleiviams ši tendencija nėra priimtina, automobilių pramonėje keleivių apsauga avarijos metu ir biomechanikos dėsniai įgavo absoliutų prioritetą.
