Kamilė Lukauskytė
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovo Renaldo Radvilos karjeroje – netikėtas posūkis. Bendrovės valdyba priėmė jo atsistatydinimo pareiškimą, tačiau išėjimas iš vienos svarbiausių energetikos įmonių jam nereiškia, kad durys užsidarys be jokio finansinio atsiskaitymo.
Priešingai – pasitraukdamas ESO vadovas gaus solidžią išmoką. Būtent ši detalė ir tapo viena labiausiai aptarinėjamų šios istorijos dalių.
Sprendimas priimtas po audringų savaičių
R. Radvilos pasitraukimas paskelbtas tuo metu, kai ESO teko susidurti su itin dideliu visuomenės dėmesiu.
Rugpjūčio pabaigoje Lietuvą nusiaubusi audra smarkiai paveikė elektros tinklą. Tūkstančiai gyventojų liko be elektros, o ESO darbuotojams teko skubiai šalinti gedimus ir atkurti tiekimą.
Įmonė vėliau skelbė apie kompensacijas gyventojams, patyrusiems tiesioginių nuostolių dėl ilgai neatkurto elektros tiekimo. ESO nurodo, kad tam tikrais atvejais gali būti kompensuojamos išlaidos už sugadintą maistą, apgyvendinimą, generatoriaus įsigijimą, jo nuomą bei kurą.
Tačiau kritika dėl ESO veiklos nesibaigė vien audros padariniais.
Vadovas pasitraukia, bet pinigų nepraranda
ESO valdyba priėmė R. Radvilos atsistatydinimą, o bendrovė nurodė, kad jis pareigas eis iki spalio. Nuo spalio 1-osios laikinuoju ESO vadovu paskirtas Audrius Ruseckas.
Tačiau labiausiai visuomenės dėmesį patraukė ne naujo vadovo pavardė.
R. Radvilos išėjimas turi ir finansinę pusę.
Nors vadovas palieka postą, tai nereiškia, kad jis išeis visiškai tuščiomis. Būtent dėl išeitinės išmokos jau kyla klausimų, ypač todėl, kad ESO yra strateginė valstybės valdoma energetikos bendrovė.
Prieš pasitraukimą – ir kritikos dėl atlygio
R. Radvilos atlygis taip pat buvo atsidūręs viešumoje.
Neseniai skelbta, kad kritikos sulaukęs ESO vadovas praėjusiais metais gavo solidų priedą prie atlyginimo. Tai tapo papildomu diskusijų objektu, nes ESO veikla tiesiogiai susijusi su milijonais Lietuvos gyventojų ir elektros tinklo patikimumu.
Dabar prie šių klausimų prisideda dar vienas – kiek tiksliai vadovui priklauso už išėjimą?
Tokie klausimai ypač jautrūs valstybės valdomose įmonėse. Viena vertus, vadovų darbo sutartyse numatytos tam tikros garantijos yra įprasta praktika. Kita vertus, visuomenė pagrįstai nori žinoti, kiek kainuoja vadovų pasikeitimai įmonėse, kurių veikla yra tiesiogiai susijusi su viešuoju interesu.
ESO laukia naujas etapas
R. Radvilos pasitraukimas reiškia, kad ESO artimiausiu metu teks ne tik ieškoti nuolatinio vadovo, bet ir spręsti problemas, kurios tapo ypač matomos po rugpjūčio audros.
Elektros tinklo atsparumas, gedimų šalinimo greitis, komunikacija su gyventojais ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms – temos, kurios artimiausiu metu niekur nedings.
Tuo metu pats R. Radvila viešai teigė besitikintis, kad jo pasitraukimas netaps „patogiu tašku“, po kurio būtų galima tiesiog laukti kitos krizės.
Jo žodžiai įgauna papildomą svorį dabar, kai ESO laukia vadovybės pokyčiai.
Vienas klausimas lieka svarbiausias
R. Radvilos pasitraukimas neabejotinai taps viena labiau aptarinėjamų energetikos sektoriaus naujienų. Ypač dėl to, kad vadovo išėjimas sutampa su laikotarpiu, kai ESO patyrė didžiulį visuomenės spaudimą.
Tačiau kartu su klausimu, kodėl vadovas pasitraukė, visuomenei rūpi ir kitas – kiek kainuos šis pasitraukimas?
Valstybės valdomų įmonių vadovų atlygis ir išeitinės išmokos visada sulaukia ypatingo dėmesio. Ir šįkart ne išimtis.
R. Radvila iš ESO posto traukiasi, tačiau jo išėjimas tikrai neatrodo kaip paprastas durų uždarymas. Už jų lieka ne tik naujo vadovo paieškos ir audros pamokos, bet ir finansinis atsiskaitymas, kurio dydis jau tapo viešojo intereso klausimu.
ESO vadovas išeina. Tačiau klausimas, kiek tai kainuos, tik prasideda.
