Ar tikrai viską žinote apie tai, ką valgote? Lietuvos ūkininkai griežtai laikosi augalų apsaugos reikalavimų, tačiau žvilgsnis į kaimyninę Lenkiją atskleidžia metodus, kurie kelia nerimą net specialistams. Pasak Lietuvos ūkio vadovo Džiugo Palionio, kai kurios ten taikomos technologijos gali išlaikyti vaisius šviežius net ilgiau nei metus, tačiau kartu sumažinti jų skonį ir palikti sunkiai pašalinamų medžiagų pėdsakų.
Lietuvoje – griežta kontrolė
D. Palionis pabrėžia: Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vaisių ir daržovių auginimas griežtai reglamentuojamas. Ūkininkai gali naudoti tik registruotus augalų apsaugos produktus, laikydamiesi aiškių taisyklių – nuo fiksavimo žurnaluose iki karencijos laikotarpio, kuris užtikrina, kad nuimtas derlius būtų saugus vartoti.
„Turi būti laikomasi tikslaus laiko tarp paskutinio purškimo ir derliaus nuėmimo. Produktas turi būti ne tik gražus, bet ir saugus – tai patvirtina ir periodiniai prekybos centrų tyrimai, kurie atliekami net Vokietijos laboratorijose“, – teigia Palionis.
Lenkiška „šviežumo iliuzija“
Lenkijoje plačiai naudojama technologija „SmartFresh“ leidžia obuoliams išlikti vizualiai šviežiems ištisus mėnesius, o kartais net ir ilgiau nei metus. Tačiau šis efektas pasiekiamas naudojant medžiagą 1-MCP, kuri blokuoja nokimą lemiantį hormoną etileną.
„Tokie vaisiai ilgai atrodo švieži, bet dažnai praranda skonį, o jų paviršiuje gali likti medžiagų, kurių nei vanduo, nei plovimas jau nepašalins“, – įspėja Palionis.
Lietuva renkasi kokybę
Skirtingai nei kaimynai, Lietuvoje šios technologijos nenaudojamos plačiai. Ūkininkai, siekiantys Nacionalinės kokybės produkto (NKP) ženklo, turi laikytis dar griežtesnių sąlygų – karencijos laikotarpis po purškimo čia net 50 proc. ilgesnis nei standartinis.
„Mums svarbiausia – ne dirbtinis šviežumas, o tikra kokybė. Todėl mūsų ūkininkai savo pirkėjams siūlo natūraliau užaugintus, „nedujintus“ produktus“, – sako D. Palionis. Pasak jo, tokios pat nuostatos laikosi ir bendrovė „Naradava“, tiekianti lietuviškus obuolius, atitinkančius NKP standartus.
Pastaruoju metu pirkėjai vis dažniau domisi ne tik ekologiniais ženklais, bet ir tuo, ar jų vartojami vaisiai bei daržovės yra saugūs. „Žmonės vis labiau vertina kokybę ir skaidrumą. Daug kas perka tiesiai iš patikimų augintojų ar pasirinktų prekybos tinklų, kurie užtikrina kokybės kontrolę“, – dalijasi Palionis.
Ekspertai ramina
Vilniaus universiteto profesorius Albinas Žilinskas teigia, kad pesticidai, naudojami laikantis normų, vaisiui ar daržovei žalos nedaro. „Svarbu neviršyti leistinų kiekių. Lietus ir saulės šviesa dalį pesticidų natūraliai pašalina, o likučius galima nuplauti šiltu vandeniu – tai padeda geriau nei šaltas“, – pataria profesorius.
Kaip atpažinti saugų produktą?
Norint įsigyti tikrai kokybiškų vaisių ir daržovių, verta atkreipti dėmesį į žymėjimus – ar produktas pažymėtas „ekologiškas“, „NKP“, ar kitu patikimu sertifikatu. Taip pat – vengti perpardavinėtojų, siūlančių neaiškios kilmės produkciją, ypač kai ji pristatoma kaip „lietuviška“, nors akivaizdžiai atkeliavusi iš kitur.
Apibendrinant: lietuviški vaisiai ir daržovės – dažniausiai ne tik skanesni, bet ir saugesni. Tad kitąkart rinkdamiesi produktą parduotuvėje ar turguje – skaitykite etiketes, domėkitės tiekėju ir nepamirškite, kad tikra kokybė dažnai slypi ne išvaizdoje, o už jos.
