Lukas Starkus
Vilniaus arkivyskupijos Carito Motinos ir vaiko namai – tai prieglobstis toms mamoms su vaikais, kurios atsidūrė krizinėje situacijoje. Nors jų kasdienybė vis dar išlieka paslaptimi daugumai iš mūsų, vis tik šįkart paslapties šydą atverti sutiko namų vadovė Vida Neverovič-Morkūnienė.
Balandžio 14 dieną Vilniaus arkivyskupijos Carito Motinos ir vaiko namuose vyko reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos „Kieno kailyje labiausiai nenorėtum atsidurti?“ pristatymas.
Jame namų vadovė prakalbo apie motinų ir vaikų gyvenimą šiuose namuose, o taip pat pasidalijo visai neseniai sulaukto laiško turiniu, kuris parodo, kad gyvenimo pokytis – įmanomas.
Kokiais atvejais moterys patenka į šiuos namus?
Namų direktorė pasakojo, kad Antakalnyje, V. Grybo gatvėje įsikūrusiose Carito patalpose jų komanda dirba jau trejus metus. Čia gyvena motinos su vaikais, kurios patenka į sudėtingas situacijas.
Tikslindama „sudėtingų situacijų“ terminą, pašnekovė aiškino, kad tai – nesaikingas vartojimas, priklausomybės, smurtinė aplinka bei tėvystės įgūdžių neturėjimas.
„Nuo 2021 metų mes teikiame pagalbą tais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nustato vaiko apsaugos poreikį ir mamoms su vaikais skiriama laikinosios priežiūros pagalba įstaigoje.
Pasak namų vadovės, neretai čia patekusios moterys net 8-9 mėnesius nepripažįsta to, kad turi problemų. Pasak jos, dažniausiai mamos teigia, kad vartojimo, smurto ar kitos situacijos pasitaikė tik kartą.
„Pas mus atkeliauja moterys tiek su naujagimiais, tiek su vaikais iki 17-18 metų. Šiuo metu turime 15 vaikų – jauniausias yra trijų savaičių, kuris atvažiavo su abstinencija, nes mama vartojo, o vyriausiam 17-ika“, – kalbėjo ji.
Kasdienybėje mamos su vaikais mokosi bazinių įgūdžių
Iš viso šiuose namuose yra 12 kambarių, kuriuose gyvena moterys. Pasak vadovės, tai – tarsi du butai, nes tiek vienoje, tiek kitoje pusėje yra po šešis kambarius mamoms su vaikais.
Taip pat namuose yra bendros erdvės – svetainės ir virtuvės zona, kurioje moterys gaminasi valgyti.
„Kai kurios motinos neturi pakankamų įgūdžių, todėl jų gaminimo lygis labai skiriasi. Jei įgūdžiai minimalūs, turime individualios priežiūros darbuotoją, kuri organizuoja individualius maisto gaminimo užsiėmimus.
Ji su kiekviena susitaria dėl laiko. Kartais vyksta ir grupiniai užsiėmimai, pavyzdžiui, paaugliai mėgsta kartu kepti maistą. Tai yra įgūdžių ugdymas“, – dalijosi V. Neverovič-Morkūnienė.
Vilniaus arkivyskupijos Carito Motinos ir vaiko namuose taip pat svarbi tvarka. Kaip pasakojo namų vadovė, kiekvienos moters tvarkymosi įgūdžiai yra skirtingi, tačiau tvarkos yra mokomasi.
Ji priminė, kad kai kurios mamos su vaikais į šiuos namus patenka dėl vaikų gyvenimo antisanitarinėmis sąlygomis, tad norima išmokyti jas tvarkos.
„Nėra tokio lūkesčio, kad visos gyvens idealiai tvarkingai, nes visur būna įvairiai, bet jei moteris atsiunčiama dėl netvarkos, tai dažnai situacija būna labai sudėtinga – mėtosi sauskelnės, pelėsis namuose ir pan.“, – pasakojo ji.
