Kasdien išgeriant tris ar daugiau puodelių juodosios arbatos , galima sumažinti kai kurių lėtinių ligų riziką. Tai taip pat gali būti veiksmingas būdas pagerinti bendrą savijautą, laikantis subalansuotos mitybos.
Leidinyje buvo įvardyti keli juodosios arbatos privalumai, kuriuos patvirtina moksliniai tyrimai.
1. Maistingoji arbata
Juodosios arbatos maistinė vertė priklauso nuo konkrečios arbatos rūšies, plikymo būdo ir nuo to, ar ji šviežiai užplikyta. Tyrimai rodo, kad viename šviežiai užplikytame puodelyje gėrimo yra 47 mg kofeino.
Joje taip pat yra šešios polifenolių grupės – augaliniai junginiai, kurie, kaip žinoma, turi teigiamą poveikį sveikatai. Polifenolių kiekis priklauso nuo arbatos ruošimo būdo. Paprastai jie sudaro apie 3–10 % juodojoje arbatoje esančių junginių.
Juodojoje arbatoje taip pat gausu aminorūgšties L-teanino , kuri padeda atsipalaiduoti. Puodelyje juodosios arbatos yra 20–40 mg L-teanino. Puodelyje gėrimo taip pat yra 0,5 mg mangano (32 % paros normos) – būtino mikroelemento, palaikančio medžiagų apykaitą ir turinčio antioksidacinių savybių.
2. Arbata turi antioksidacinių savybių
Juodojoje arbatoje esantys antioksidantai, patekę į organizmą, neutralizuoja kenksmingus laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląsteles ir prisideda prie lėtinių ligų vystymosi.
Išgeriant tris puodelius juodosios arbatos kasdien, organizme padidėja antioksidantų kiekis. Kai kurie tyrimai rodo, kad organizmo antioksidacinis pajėgumas padidėja per 30–60 minučių išgėrus puodelį juodosios arbatos.
3. Arbata gerina dėmesį ir kognityvines funkcijas
Juodojoje arbatoje esantys teaflavinai riboja uždegiminių molekulių gamybą ir neleidžia nervinėms ląstelėms susilpnėti bei irti. Kai kurie tyrimai rodo, kad juodoji arbata neleidžia susidaryti amiloidiniams baltymams, kurie veikia kognityvines funkcijas ir prisideda prie kognityvinio nuosmukio.
Kitame tyrime nustatyta, kad reguliarus arbatos vartojimas buvo susijęs su 29 % mažesne bendra demencijos rizika. Tačiau tyrėjai neatskyrė skirtingų arbatos rūšių. Papildomi tyrimai parodė, kad arbatos vartojimas, ypač moterims, sumažina kognityvinių sutrikimų riziką.
4. Arbata padeda virškinti
Juodosios arbatos nauda sveikatai susijusi su jos gebėjimu sąveikauti su žarnyno mikrobiomu medžiagų apykaitos metu. Juodoji arbata gali skatinti naudingų bakterijų kolonizaciją ir slopinti kenksmingų augimą.
Jis taip pat yra antimikrobinis preparatas, o tai reiškia, kad gali užkirsti kelią viduriavimui. Tačiau reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima suprasti jo poveikį žarnyno mikrobiomui ir vaidmenį užkertant kelią viduriavimui ir gydantis nuo jo, teigia jie.
5. Arbata gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje
Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Vieno tyrimo metu nustatytas galimas ryšys tarp reguliaraus bent vieno puodelio juodosios arbatos gėrimo kasdien ir sumažėjusios 2 tipo diabeto išsivystymo rizikos.
Kitas tyrimas parodė, kad juodosios arbatos gėrimas po valgio, kuriame yra daug cukraus, sumažino vėlesnį cukraus kiekio kraujyje padidėjimą sveikiems žmonėms ir žmonėms, sergantiems prediabetu.
6. Arbata gali būti naudinga širdžiai
Juodosios arbatos gėrimas gali apsaugoti nuo širdies ligų. Šis gėrimas veikia cholesterolio kiekį ir kraujospūdį, kurie yra svarbūs širdies sveikatai. Arbatoje esantys flavonoidai gerina kraujotaką, todėl gali sumažinti širdies ligų riziką, teigia mokslininkai.
Vieno tyrimo duomenimis, kasdien geriant tris puodelius juodosios arbatos mažiausiai šešis mėnesius, kraujospūdis sumažėjo. Kitame tyrime nustatyta, kad kraujospūdis sumažėjo ir geriant vos du puodelius arbatos per dieną, tačiau tyrime juodoji ir žalioji arbatos nebuvo atskirtos.
Medžiagoje yra įspėjimas: juodojoje arbatoje esantis kofeinas vis tiek gali neigiamai paveikti kraujospūdį, nepaisant teigiamo flavonoidų poveikio.
7. Arbata gali padėti kovoti su apnašomis
Ėduonį sukelia apnašų kaupimasis ant dantų. Apnašas sudaro seilės ir bakterijos, kurios ardo dantų emalį. Juodojoje arbatoje esantys teaflavinai turi antibakterinių savybių, kurios pažeidžia bakterijų ląstelių membranas.
Ankstesni tyrimai su žiurkėmis parodė, kad juodoji arbata mažina ėduonies vystymąsi, tačiau pažymima, kad žmonių tyrimai yra mažiau įtikinami.
8. Arbata gali sumažinti stresą
L-teaninas yra natūralus juodojoje arbatoje randamas junginys, kuris gali pagerinti dėmesį ir sumažinti stresą. Sveikiems suaugusiesiems, vartojantiems 200 mg L-teanino per parą, esančio aštuoniuose puodeliuose juodosios arbatos, keturias savaites, pagerėja su stresu susiję simptomai, tokie kaip nerimas ir miegas.
Suvartoti 200 mg L-teanino iš juodosios arbatos tikriausiai sunku, tačiau juodojoje arbatoje esantis L-teaninas gali turėti raminamąjį poveikį, teigia tyrėjai.
Kai kurie tyrimai rodo, kad juodojoje arbatoje randamo kofeino ir L-teanino vartojimas gali pagerinti protinius gebėjimus ir ramybės jausmą. Paprastai kofeinas ir L-teaninas turi priešingą poveikį, tačiau vartojami kartu, ypač streso metu, šie du junginiai gali neutralizuoti vienas kitą.
9. Arbata turi priešuždegiminį poveikį
Reguliariai vartojant juodąją arbatą sumažėja ląstelių pažeidimo ir uždegimo žymenys. Visų pirma, arbatos vartojimas yra susijęs su sumažėjusiu C reaktyviojo baltymo, uždegimo žymens, kiekiu, teigia mokslininkai.
10. Arbata gerina odos sveikatą
Senėjimas ir aplinkos veiksniai – saulės šviesa, oro tarša – neigiamai veikia odos sveikatą. Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, kurios mažina odos pažeidimus ir uždegimą.
Tyrimai su gyvūnais rodo galimą juodosios arbatos ekstrakto poveikį prieš raukšles, kai jis tepamas tiesiai ant odos. Juodosios arbatos ekstraktas sumažino odos pažeidimus ir pagerino raukšlių mažinimo procesus pelėms, veikiamoms UV spindulių.
