Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje vis labiau aštrėja diskusijos dėl migracijos, religinių bendruomenių ir visuomenės saugumo. Naujausių apklausų duomenimis, apie 51 proc. Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi musulmono kaimynystėje.
Šis skaičius atskleidžia didelį visuomenės nepasitikėjimą, tačiau ekspertai įspėja, kad tokios nuostatos susiformavo ne per vieną dieną.
Jų teigimu, žmonių požiūrį veikia istorinė patirtis, tarptautiniai konfliktai, migracijos krizės, politiniai pareiškimai ir socialiniuose tinkluose plintanti informacija.
Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo mokslininkė dr. Gražina Bielousova ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas.
Apklausos atskleidė didelį visuomenės nepasitikėjimą
Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkė Gražina Bielousova teigia, kad nepalankios nuostatos musulmonų atžvilgiu Lietuvoje yra pastebimos jau kurį laiką.
Pasak jos, naujausiose apklausose maždaug 51 proc. respondentų nurodė nenorintys musulmonų kaimynystėje.
Tai reiškia, kad tokį požiūrį išreiškia maždaug kas antras apklaustasis.
Mokslininkė pastebi, kad panašios nepalankios nuostatos stiprėja ir kitų grupių, įskaitant rusakalbius gyventojus, atžvilgiu.
Tačiau svarbu atskirti religiją, tautybę ir migracijos statusą.
Musulmonas nebūtinai yra migrantas, o iš musulmoniškos šalies atvykęs žmogus nebūtinai išpažįsta islamą.
Apklausos rezultatas rodo žmonių deklaruojamą nuostatą, bet neįrodo, kaip kiekvienas respondentas elgtųsi realioje kaimynystėje.
Įtampą padidino įvykiai prie Kauno mečetės
Pastarosiomis savaitėmis didelio visuomenės dėmesio sulaukė įvykiai prie Kauno mečetės.
Ten susirinkusių baikerių grupė trikdė musulmonų religines apeigas. Į protestą buvo atsinešta ir kiaulės galva.
Po incidento policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neapykantos kurstymo ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Įvykis sukėlė prieštaringų reakcijų.
Dalis gyventojų kėlė klausimus dėl automobilių statymo, viešosios tvarkos ir didelio žmonių susibūrimo prie mečetės.
Kiti pabrėžė, kad kasdienius kaimynystės klausimus būtina spręsti nepažeidžiant žmonių teisės išpažinti savo religiją.
Ekspertų vertinimu, tokie konfliktai gali dar labiau sustiprinti visuomenėje jau egzistuojančias baimes.
Kodėl musulmonų baimė turi gilias istorines šaknis?
G. Bielousova aiškina, kad neigiamą požiūrį į islamą Lietuvoje formavo ne tik pastarųjų metų migracijos procesai.
Viena iš svarbių istorinių patirčių – Sovietų Sąjungos laikotarpis.
Sovietinėje propagandoje religija dažnai buvo vaizduojama kaip visuomenės pažangos kliūtis.
Musulmoniškos Centrinės Azijos bendruomenės neretai pristatytos kaip atsilikusios, o sovietinė valdžia save vaizdavo kaip modernizacijos nešėją.
Mokslininkė atkreipia dėmesį ir į karą Afganistane.
Sovietų Sąjungos kovos su Afganistano pasipriešinimo judėjimais metu islamas propagandoje buvo siejamas su grėsme ir priešiškumu.
Vėliau panašūs vaizdiniai viešojoje erdvėje išryškėjo ir per konfliktus Čečėnijoje.
Tokie istoriniai pasakojimai galėjo prisidėti prie ilgalaikių stereotipų formavimosi.
Rugsėjo 11-osios išpuoliai pakeitė pasaulio požiūrį
Dar vienas svarbus įvykis – 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuoliai Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Po jų tarptautinėje žiniasklaidoje gerokai padaugėjo diskusijų apie islamą, radikalizaciją ir terorizmą.
G. Bielousovos vertinimu, šie įvykiai sustiprino islamo siejimą su saugumo grėsmėmis daugelyje Vakarų visuomenių.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad teroristinių organizacijų veiksmai negali būti tapatinami su visais musulmonais.
Islamą išpažįsta labai skirtingų tautybių, kultūrų ir politinių pažiūrų žmonės.
Todėl visos religinės bendruomenės vertinimas pagal ekstremistinių grupių veiksmus sukuria klaidingą ir pernelyg supaprastintą vaizdą.
Migracijos krizė Baltarusijos pasienyje paliko pėdsaką
Lietuvos gyventojų požiūriui į migrantus įtakos turėjo ir 2021 metais prasidėjusi krizė prie Baltarusijos sienos.
Tuomet Baltarusijos režimas organizavo migrantų judėjimą prie Europos Sąjungos valstybių sienų.
Lietuvos institucijos šiuos veiksmus vertino kaip hibridinio spaudimo priemonę.
Didelė dalis migrantų buvo atvykę iš Artimųjų Rytų ir kitų regionų, kuriuose paplitęs islamas.
Pasak G. Bielousovos, ši krizė galėjo sustiprinti visuomenės polinkį migraciją iš musulmoniškų šalių sieti su grėsmėmis.
Tačiau svarbu atskirti Baltarusijos režimo organizuotus veiksmus nuo pačių migrantų ir jų individualių aplinkybių.
Kodėl nerimas stiprėja būtent dabar?
Komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas pastebi, kad visuomenės nuotaikos dėl migracijos keičiasi bangomis.
Pasak jo, įtampą lemia ne vien realūs įvykiai, bet ir tai, kaip jie aptariami politinėje erdvėje bei žiniasklaidoje.
Kartais panašaus masto problemos sulaukia visiškai skirtingo visuomenės dėmesio.
A. Zabarauskas priminė ir 2023 metų pabaigoje kilusias diskusijas dėl didėjančio migrantų iš Baltarusijos skaičiaus bei galimų saugumo grėsmių.
Tuomet šie klausimai nesukėlė tokio masto viešų protestų, kokie vėliau vyko dėl musulmonų bendruomenės.
Komunikacijos specialisto vertinimu, viena problema yra tai, kad migracijos tema dažnai nagrinėjama fragmentiškai.
Vieni kalba apie saugumą, kiti – apie ekonomiką, treti – apie kultūrinius skirtumus.
Tačiau šios temos glaudžiai susijusios.
Migracija kelia ir ekonominių klausimų
Migracijos diskusijose svarbų vaidmenį atlieka ir Lietuvos darbo rinkos poreikiai.
Dalis įmonių teigia susiduriančios su darbuotojų trūkumu, todėl ieško specialistų ir kitų darbuotojų užsienyje.
Tuo metu politikai kelia klausimus dėl atvykstančių žmonių skaičiaus, jų integracijos ir nacionalinio saugumo.
A. Zabarauskas atkreipia dėmesį, kad dėl skirtingų interesų migracijos politika tampa sudėtinga.
Viena vertus, verslui reikia darbo jėgos.
Kita vertus, valstybė privalo užtikrinti saugumą, viešąją tvarką ir aiškias atvykimo taisykles.
Todėl, jo nuomone, būtina nuosekli politika, kuri vienu metu atsižvelgtų į ekonominius, saugumo ir kultūrinius aspektus.
Musulmonai Lietuvoje gyvena jau šimtmečius
Nors dabartinės diskusijos dažnai susijusios su naujai atvykstančiais migrantais, islamas Lietuvoje nėra naujas reiškinys.
Lietuvos totorių bendruomenės šalyje gyvena jau kelis šimtmečius.
Totoriai išlaikė dalį savo religinių ir kultūrinių tradicijų, o jų istorija yra Lietuvos daugiakultūrio paveldo dalis.
Sovietmečiu, pasak G. Bielousovos, totorių tapatybę buvo stengiamasi pristatyti pirmiausia kaip etnokultūrinę, o ne religinę.
Tai taip pat galėjo turėti įtakos tam, kaip Lietuvos visuomenė supranta musulmonų bendruomenes.
Šis istorinis kontekstas primena, kad musulmonų bendruomenė nėra vien naujausių migracijos procesų rezultatas.
Ekspertai ragina ieškoti ilgalaikių sprendimų
Visuomenės nerimas dėl migracijos apima skirtingus klausimus – nuo viešosios tvarkos iki nacionalinio saugumo ir kultūrinių pokyčių.
Ekspertų nuomone, šių problemų nereikėtų suplakti į vieną.
Konkretūs saugumo pažeidimai turi būti vertinami pagal faktus, o ne pagal žmogaus religiją ar kilmę.
Taip pat svarbu spręsti praktines problemas, pavyzdžiui, automobilių statymą prie religinių pastatų, bendruomenių bendravimą ir atvykstančių žmonių integraciją.
Maždaug 51 proc. gyventojų nenoras turėti musulmoną kaimynystėje yra reikšmingas visuomenės nuostatų rodiklis, tačiau jis nepaaiškina visų tokio požiūrio priežasčių.
G. Bielousovos ir A. Zabarausko įžvalgos rodo, kad dabartinę įtampą lemia ne vien pastarųjų savaičių incidentai. Ją veikia ilga istorija, saugumo baimės, migracijos politika ir tai, kaip apie šiuos klausimus kalbama viešojoje erdvėje.
Todėl vien griežtesnės taisyklės ar politiniai pareiškimai vargu ar išspręstų visas problemas. Ne mažiau svarbūs tampa tarpusavio supratimas, nuoseklus institucijų darbas ir gebėjimas atskirti realias grėsmes nuo stereotipų.
