Kamilė Lukauskytė
LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės laukia svarbus LRT tarybos posėdis. Taryba ketina spręsti, ar vadovė padarė pažeidimą, susijusį su informacijos apie viešųjų pinigų gavėjus ir paslaugų teikėjus neatskleidimu. Tačiau jos advokatas teigia, kad prokuratūros išvada savaime nereiškia, jog už nustatytą situaciją atsakinga būtent direktorė, ir kelia klausimų dėl procedūros terminų.
LRT tarybos darbotvarkėje – vadovės atsakomybės klausimas
Rugsėjo 22 dieną planuojamame LRT tarybos posėdyje numatyta svarstyti, ar Monika Garbačiauskaitė-Budrienė padarė darbo pareigų pažeidimą. Klausimas susijęs su informacija apie asmenis ir įmones, iš kurių LRT pirko paslaugas.
LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas BNS teigė, kad prokuratūra dar vasarą konstatavo problemas, susijusias su įstaigos veiklos ir atskaitingumo principais bei visuomenės galimybe žinoti, kaip naudojami viešieji pinigai.
Pasak Jurkyno, dėl tokios situacijos taip pat buvo apribota galimybė identifikuoti tiekėjus, gaunančius naudą iš valstybės biudžeto, ir įvertinti jų sąsajas su LRT.
Tačiau čia atsiranda esminis klausimas: ar nustatytas pažeidimas automatiškai reiškia asmeninę LRT vadovės atsakomybę?
Vadovės advokatas nesutinka
Garbačiauskaitės-Budrienės poziciją atstovaujantis advokatas su tokiu vertinimu nesutinka.
Jis teigia, kad prokuratūros išvada savaime neįrodo, jog už nustatytą pažeidimą atsakinga būtent generalinė direktorė. Be to, ginčijami ir LRT tarybos planuojamo sprendimo procedūriniai aspektai – advokatas kelia klausimą, ar laikomasi pažeidimo konstatavimo terminų.
Tai reiškia, kad artėjantis tarybos posėdis gali tapti ne tik diskusija apie konkrečią informacijos atskleidimo tvarką, bet ir teisiniu ginču dėl to, kas turėtų prisiimti atsakomybę už nustatytus trūkumus.
Kas iš tiesų nustatyta?
Viešai skelbiama informacija kol kas leidžia kalbėti apie kelis skirtingus dalykus.
Pirmiausia, prokuratūra yra nustačiusi problemas, susijusias su LRT veiklos ir atskaitingumo principais bei informacijos apie viešųjų lėšų panaudojimą prieinamumu.
Antra, LRT taryba dar turi priimti sprendimą, ar dėl šios situacijos galima konstatuoti konkrečios vadovės darbo pareigų pažeidimą.
Todėl šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Garbačiauskaitė-Budrienė jau yra pripažinta kalta dėl darbo pareigų pažeidimo. Tai – klausimas, kurį turi išnagrinėti pati LRT taryba.
Vadovės istorija LRT – jau ne vienerius metus
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė LRT generalinės direktorės pareigas eina nuo 2018 metų. 2023 metais ji buvo perrinkta antrajai penkerių metų kadencijai.
Ji taip pat yra užėmusi reikšmingas pareigas tarptautinėje žiniasklaidos organizacijoje – Europos transliuotojų sąjungoje (EBU). 2021 metais ji tapo EBU vykdomosios valdybos nare, o 2025 metais buvo išrinkta Baltijos žiniasklaidos kompetencijos centro valdybos pirmininke.
Todėl dabartinis ginčas vyksta platesniame kontekste – pastaraisiais metais LRT veikla, finansavimas, valdymas ir nepriklausomumas tapo intensyvių politinių bei visuomeninių diskusijų objektu.
Sprendimas gali turėti rimtų pasekmių
LRT tarybos sprendimas bus svarbus todėl, kad kalbama ne vien apie techninę informacijos pateikimo tvarką. Taryba turės įvertinti, ar nustatyta situacija gali būti laikoma vadovės darbo pareigų pažeidimu ir ar tam pakanka pagrindo.
Tuo metu Garbačiauskaitės-Budrienės pusė akcentuoja kitą aspektą – net jeigu institucijoje buvo nustatyta trūkumų, dar reikia pagrįsti, kad už juos asmeniškai atsakinga būtent generalinė direktorė.
Taigi kol kas galutinis atsakymas nepriimtas. Rugsėjo 22-oji gali tapti svarbia data LRT vadovės istorijoje – tada paaiškės, kaip taryba įvertins jai pateiktus klausimus ir argumentus.
