Kas vyksta pasienyje? Kovai su balionais Seimo nariai reikalauja daugiau priemonių

Lietuvos oro uostų darbą jau kelias naktis iš eilės trikdant baltarusiškiems balionams, Seimo nariai kritikuoja Vyriausybės reakciją ir siūlo ieškoti naujų priemonių.

Kas vyksta pasienyje?

Buvusios vidaus reikalų ministrės konservatorės Agnės Bilotaitės teigimu, Lietuvai grėsmę keliantys balionai iš Baltarusijos yra cigarečių kontrabandininkų bandymas apeiti kliūtis. Lietuva 2021 metais, po to, kai ėmė smarkiai didėti neteisėtų migrantų srautai iš Baltarusijos pusės, ėmė statyti fizinį barjerą, kuris tapo kliūtimi ir kontrabandininkams.

2023 metais Lietuva uždarė vieną iš pasienio punktų su Baltarusija, kitame įrengė rentgeną ir tai smarkiai prisidėjo prie kontrabandos mažėjimo.

„Kadangi asmenys labai kūrybingi, atsirado balionai“, – sako Seimo narė.

Tuo metu buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas priminė, kad pirmą kartą dėmesys į kontrabandinių balionų problemą buvo atkreiptas praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, kai kontrabandinis krovinys nusileido tiesiai ant lėktuvo pakilimo tako Vilniaus oro uoste.

„Tai ne tik kontrabanda, nekontroliuojami balionai kelia labai didelę grėsmę, ypač civiliniams skrydžiams“, – sakė jis.

Pasak politiko, dėl oro balionų nuogąstauja lėktuvų pilotai, pavojingiausia su kroviniu jiems susidurti kylant ir leidžiantis, ypač naktį. Balionus nuo Baltarusijos pusės yra pastebėję ir pilotai, ir keleiviai.

„Tik laimingo atsitiktinumo dėka neturėjome katastrofos“, – pridūrė jis.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba rugsėjį skelbė, kad pernai per visus metus buvo 226 atvejai, kai sulaikytos oro balionais iš Baltarusijos skraidintos nelegalios cigaretės. 2022 m. tokio kontrabandos skraidinimo balionais atvejų nebuvo, o 2023 m. fiksuoti tik 3 tokie bandymai. O šiais metais jau perimti 455 oro balionais iš Baltarusijos į Lietuvą skraidinti rūkalų kroviniai.

Tiesa, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad ne išaugo kontrabandos kiekis, o valstybė geriau į tai reaguoja, nes turi geresnę įrangą.

„Mes tam tikrų judančių objektų nematėme, dėl to nebuvo sprendimų uždaryti oro erdvę. (…) Šiandien turime daug geresnę įrangą, galime matyti daug daugiau informacijos, dėl to vertiname rizikas, manome, kad turime imtis veiksmų, kad apsaugotume savo piliečius“, – pirmadienį sakė premjerė.

Tuo metu užsienio reikalų ministras K. Budrys konservatorių frakcijos posėdyje užsiminė, esą prieš metus šią problemą vengta eskaluoti dėl vykusių Seimo rinkimų, su tuo partijos atstovai nesutiko.

„Pats balionų skaičius, atkreipsiu dėmesį, praeitais metais buvo didesnis negu šiais metais. (…) Tačiau pats požiūris iš civilinės aviacijos pusės į saugumą yra pasikeitęs, kartelė yra užkelta aukščiau. Dėl to imamasi papildomų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukelta žala ar galimas pavojus mūsų gyventojams“, – pirmadienį kalbėjo K. Budrys.

Norėtų naujų priemonių

Kol kas po incidentų su balionais buvo uždarinėjami pasienio patikros punktai su Baltarusija, I. Ruginienė pirmadienį užsiminė apie galimybę numušti balionus.

D. Gaižausko teigimu, pasieniečiai minėjo, kad iškart po pirmojo incidento pernai Vilniaus oro uoste kontrabandos sumažėjo, Lietuva skyrė papildomą dėmesį, tačiau neilgam.

„Pradėjo kviesti mokslininkus, pasieniečiai turėjo daugiau budėjimų, jie vizualiai matė balionus ir galėjo įspėti už civilinę oro saugą atsakingus pareigūnus, prie oro uostų buvo pastatytos kameros, Krašto apsaugos ministerija skelbė, kad yra radaras“, – pasakoja jis.

Pasak D. Gaižausko, per pastarąsias dienas paaiškėjo, kad Lietuva turi tik priemonių pastebėti balionus ir perspėti civilinės aviacijos kontrolę.

„Apie perėmimą, numušimą neturime nieko – metus (…). Kodėl tik dabar civiliniai skrydžiai sustabdyti, o apie 500 atvejų niekas neperspėjo?“ – klausė jis.

Be stebėjimo priemonių, jis siūlė perimti balionų kontrolę, kontroliuoti juose esančias SIM korteles, nutupdyti ir numušti juos saugioje vietoje. Buvęs NSGK pirmininkas minėjo, kad patirties stebint ir perimant tokius nelegalius balionus turi Pietų Korėja.

Buvusi vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė kritikavo Vyriausybės reakciją savaitgalį.

Anot politikės, ji pasigedo naujų priemonių kovai su kontrabandiniais balionais, techninių priemonių parengimo, atsako plano, kaip reaguoti. Buvusi ministrė akcentavo, kad pasienio kontrabandos balionus stebi Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kariuomenė.

„Apgailėtina, jei taip atvirai sakant, juolab kad valstybė turėjo ne vieną krizę ir tiek institucijos, tiek bendras veikimo algoritmas, tiek gebėjimas dirbti kriziniu metu, reaguoti nedelsiant (…) atrodė ryšku“, – sakė buvusi ministrė.

„Per tą laiką nebuvo daug pasistūmėta. Toks jausmas, kad tik dabar, kai uždaromi oro uostai tris paras iš eilės, padaryti kažkokie veiksmai. Prisimenant mūsų Vyriausybės laikus, mes krizinėse situacijoje ministerijoje ir Vyriausybėje rinkdavomės kiekvieną rytą, nepaisant to, savaitgalis ar atostogos“, – kritikavo konservatorių atstovė.

Įspėja apie Minsko atsakomybę

A. Bilotaitės teigimu, Vyriausybė delsė pripažinti, kad siuntiniai iš Baltarusijos yra ne tik įprasta kontrabanda, nors ir nėra pastebėta, kad juos leistų uniformuoti pareigūnai.

„Akivaizdu, kad tai yra procesai, susiję su Baltarusijos, Lukašenkos režimo veiksmais arba neveikimu. Ilgas neigimas, kad tai tik kontrabanda, priemonės prieš kontrabandą rodė neadekvatų situacijos suvokimą“, – kritikavo buvusi ministrė.

Tuo metu D. Gaižauskas siūlo ne tik griežtinti bausmes už kontrabandą, bet ir imtis diplomatinių priemonių, tokių kaip pasienio uždarymas. Jis tikisi, kad Lietuva sulauks ir tarptautinio dėmesio.

„Kai neslepi ir rodai aplinkybes, tai mato ir NATO, ir ES partneriai, suprasdami, kad tai hibridinė ataka. Be abejonės, ateitų ir parama“, – mano jis.