Kamilė Lukauskytė
Lietuvos politinėje arenoje – naujas perspėjimas dėl šalies ateities. Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į premjerą Mindaugą Sinkevičių, ragindamas nedelsti ir pradėti svarbias derybas su Europos Komisija. Politiko teigimu, laiku nepriėmus sprendimų, po kelerių metų Lietuva gali susidurti su sudėtingu pasirinkimu dėl gynybos finansavimo. Ir ši problema aktuali ne tik mūsų šaliai, bet ir visai Europai.
Kreipėsi į premjerą su svarbiu raginimu
Spalio 22 dieną Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas paragino Vyriausybės vadovą Mindaugą Sinkevičių pradėti derybas su Europos Komisija.
Pagrindinis klausimas – Europos Sąjungos valstybėms taikoma speciali biudžeto deficito išlyga, leidžianti daugiau lėšų skirti gynybai.
Šiuo metu ši išlyga suteikia galimybę 2025–2028 metais papildomoms gynybos išlaidoms taikyti iki 1,5 procento bendrojo vidaus produkto siekiančią fiskalinę išimtį.
Tačiau L. Kasčiūnas siūlo siekti, kad tokia galimybė būtų ne tik pratęsta, bet ir išplėsta.
Po 2028 metų gali kilti sunkumų
Konservatorių lyderio vertinimu, didžiausias iššūkis gali išryškėti 2029 metais.
Jeigu papildomo finansavimo galimybės baigtųsi, o valstybė nerastų naujų tvarių pajamų šaltinių, galėtų atsirasti spaudimas mažinti gynybos išlaidas.
Politikas pabrėžia, kad Lietuvos saugumo poreikiai tuo metu niekur nedings.
Šaliai reikės toliau stiprinti kariuomenę, plėtoti nacionalinę diviziją, investuoti į oro gynybą ir įgyvendinti NATO pajėgumų tikslus.
Tai reiškia, kad sprendimai dėl finansavimo turėtų būti priimami gerokai anksčiau, nei pasibaigs dabar galiojanti išlyga.
Kodėl kalbama apie visą Europą?
L. Kasčiūnas pabrėžia, kad didesnio gynybos finansavimo poreikis nėra vien Lietuvos problema.
Jo nuomone, Europos valstybės turi investuoti į kariuomenių stiprinimą, rezervų rengimą, modernias technologijas ir pasirengimą šiuolaikiniams saugumo iššūkiams.
Šiuo metu Europos Sąjunga jau yra numačiusi kelis mechanizmus, padedančius valstybėms didinti gynybos pajėgumus.
Vienas jų – SAFE priemonė, pagal kurią iki 2030 metų pabaigos numatyta galimybė suteikti iki 150 milijardų eurų paskolų gynybos projektams.
Tačiau paskolos ir biudžeto deficito išlygos yra skirtingi finansavimo instrumentai. Todėl, politiko teigimu, būtina spręsti ir ilgalaikio valstybių finansinio lankstumo klausimą.
Lietuvai atsiveria svarbi galimybė
Konservatorių pirmininkas siūlo pasinaudoti 2027 metų pirmuoju pusmečiu, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.
Jo vertinimu, tai būtų tinkamas metas aktyviau kelti gynybos finansavimo klausimą Europos lygmeniu.
Pirmininkavimas suteiktų Lietuvai galimybę organizuoti diskusijas ir siekti platesnio valstybių narių sutarimo.
Vis dėlto galutinis sprendimas dėl fiskalinių taisyklių pakeitimų priklausytų nuo Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių.
Nerimą kelia ir valstybės biudžeto skaičiai
Diskusijos vyksta tuo metu, kai Seime svarstomas 2027 metų Lietuvos valstybės biudžeto projektas.
Jame prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 procento BVP, o valstybės skola – 48,2 procento BVP.
Šie skaičiai rodo, kad Vyriausybei tenka derinti didelius finansinius poreikius ir fiskalinius įsipareigojimus.
Finansų ministras Taurimas Valys jau anksčiau yra nurodęs, kad Lietuva Europos Komisijos atstovams išsakė poreikį didinti gynybai taikomą fiskalinę išlygą.
Taigi klausimas jau aptariamas, tačiau kol kas nėra paskelbta apie susitarimą dėl jos pratęsimo ar padidinimo.
Sprendimai šiandien gali lemti ateitį
L. Kasčiūno kreipimasis iškelia klausimą, kaip Lietuva užtikrins stabilų gynybos finansavimą pasibaigus dabartinėms Europos Sąjungos išimtims.
Vienas kelias – siekti lankstesnių europinių fiskalinių taisyklių. Kitas – ieškoti papildomų nacionalinio biudžeto pajamų ir peržiūrėti išlaidų prioritetus.
Šie sprendimai gali turėti įtakos ne tik kariuomenės plėtros planams, bet ir bendrai valstybės finansų politikai.
Kol kas tai opozicijos lyderio raginimas, o ne priimtas sprendimas. Tačiau pagrindinis klausimas jau iškeltas: kaip Lietuva užtikrins ilgalaikį saugumo finansavimą, kai dabartinės išimtys baigs galioti?
