Kamilė Lukauskytė
Kaune vykusiose LGBTQ+ eitynėse netrūko ryškių kostiumų, blizgučių ir netikėtų pasisakymų. Tarp dalyvių išsiskyrė Karolina, atvirai papasakojusi, kaip pati save apibūdina. Jos žodžiai apie „fėją“ tapo vienu labiausiai į akis kritusių renginio momentų.
„Identifikuoju save kaip fėją“
Kaune surengtos LGBTQ+ eitynės pritraukė spalvingai pasipuošusių dalyvių. Tarp jų buvo ir Karolina, kuri neslėpė savo tapatybės bei teigė nebijanti „keistuolės“ etiketės.
Moteris save įvardijo kaip queer žmogų ir paaiškino, kodėl eitynėse pasirinko būtent tokį įvaizdį.
„Aš vadinu save queer, tokia keistuole. Šis renginys, šis „Pride“, yra vieta susitikti visiems queer žmonėms. O kodėl nepasipuošus, kodėl nepasirodžius?“ – TV3 laidai „Be Tabu“ pasakojo Karolina.
Tačiau labiausiai dėmesį patraukė kitas jos sakinys.
„Identifikuoju save kaip fėją“, – sakė eitynių dalyvė, paaiškinusi, kad jos įvaizdžio dalis – blizgučiai ir kiti akcentai – būtent tai ir simbolizuoja.
Eitynėse – ne tik vaivorykštės spalvos
Šių metų Kauno eitynėse netrūko neįprastų akcentų. Tarp dalyvių buvo matyti ne tik LGBTQ+ simbolika, bet ir Palestinos vėliavos.
Būtent tai tapo viena daugiausiai diskusijų sukėlusių renginio temų. Kai kurie dalyviai klausė, kodėl eitynių priekyje matoma tiek daug Palestinos vėliavų.
Vienas eitynių dalyvis Mantas teigė palaikantis „Pride“ idėją, tačiau sakė nesuprantantis tokio pasirinkimo ir manantis, kad renginio priekyje labiau tikėjosi matyti „Pride“ simboliką.
Tuo metu kiti dalyviai tokį pasirinkimą aiškino solidarumu su queer bendruomene Palestinoje ir platesne politine pozicija dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
Paaiškino, kodėl pasirinko Palestinos vėliavas
Eitynių dalyvė Perla teigė, kad Palestinos vėliavos buvo naudojamos kaip solidarumo ženklas.
Jos pateiktame paaiškinime LGBTQ+ klausimai buvo susieti su Palestinos gyventojų padėtimi ir Izraelio vykdomais kariniais veiksmais. Tai buvo jos asmeninė politinė pozicija, išsakyta renginio metu.
Šis aspektas sukėlė ir kitokių reakcijų.
Kauno žydų bendruomenės vadovas Gercas Žakas kritikavo tokį eitynių dalyvių pasirinkimą ir reagavo į renginyje matytas Palestinos vėliavas.
Taigi renginys šiemet tapo ne tik diskusija apie LGBTQ+ žmonių teises, bet ir vieta, kurioje susikirto skirtingos politinės bei visuomeninės pozicijos.
Eitynes saugojo policija
Organizatoriai buvo skelbę, kad eitynėse planuoja dalyvauti apie 5 tūkst. žmonių, tačiau, TV3 duomenimis, susirinko keli šimtai.
Renginio metu buvo sustiprintos policijos pajėgos. TV3 taip pat skelbė apie incidentus eitynėse – buvo paleista dūmų šaškė, vienas vyras išvestas jėga.
Nepaisant įtampos, pagrindine renginio tema išliko LGBTQ+ žmonių teisės ir galimybė viešai išreikšti savo tapatybę.
Kodėl tokie pasisakymai sulaukia dėmesio?
„Pride“ renginiuose dalyviai neretai sąmoningai renkasi ryškius drabužius, kostiumus ir simbolius. Tai ne tik pramoginis elementas – daugeliui dalyvių išvaizda tampa būdu parodyti savo tapatybę ir norą būti pastebėtiems.
Karolinos pasakojimas būtent toks. Jos „fėjos“ įvaizdis buvo pateiktas kaip asmeninės saviraiškos dalis, o ne kaip teiginys apie biologinę ar teisinę kategoriją.
Jos žodžiai taip pat atskleidė platesnį renginio aspektą – daliai dalyvių „Pride“ yra ne vien eitynės, bet ir erdvė susitikti žmonėms, kurie save apibūdina skirtingais būdais.
Vienas renginys – daug skirtingų žinučių
Kauno eitynės šiemet parodė, kaip viename renginyje gali susidurti labai skirtingos temos: LGBTQ+ teisės, asmeninė saviraiška, tarptautiniai konfliktai ir politinis solidarumas.
Karolinos istorija tapo viena spalvingesnių renginio detalių, tačiau Palestinos vėliavos ir dėl jų kilusios diskusijos parodė, kad „Pride“ dalyvių pozicijos ne visada apsiriboja vien LGBTQ+ klausimais.
O Karolina savo ruožtu aiškiai pasakė, kaip pati nori būti matoma: nebijanti išsiskirti, pasipuošti ir save vadinti fėja.
