Kamilė Lukauskytė
Dar visai neseniai į žmones panašūs robotai mūšio lauke buvo mokslinės fantastikos filmų scenarijus. Tačiau Kinijoje kuriamos technologijos rodo, kad tokia ateitis gali būti gerokai arčiau, nei daugelis įsivaizduoja.
Kalbama jau ne vien apie ore skraidančius dronus ar keturiomis judančius robotus-šunis. Kinijoje vystomi ir humanoidai – į žmogų savo kūno sandara panašūs robotai, kuriuos ateityje būtų galima panaudoti ir karinėms užduotims.
„Reuters“ išanalizavus daugiau kaip šimtą Kinijos kariuomenės pirkimų, akademinių dokumentų, patentų ir oficialių pranešimų, išryškėjo Pekino susidomėjimas humanoidinių robotų pritaikymu kariuomenėje. Kinijos gynybos technologijų specialistai prognozuoja, kad tokios sistemos mūšiui galėtų būti pasirengusios maždaug per 5–10 metų.
Vaizdai iš Kinijos dar kelia juoką, tačiau už jų slypi kur kas rimtesni planai
Pasaulio dėmesį neseniai patraukė Pekine vykusios humanoidinių robotų žaidynės.
Robotai varžėsi bėgimo, sunkiosios atletikos ir net kovos menų rungtyse. Ne viskas vyko sklandžiai – dalis mašinų griuvo, prarado pusiausvyrą ar po intensyvesnio krūvio nebesugebėjo tęsti užduoties.
Tokie vaizdai socialiniuose tinkluose sukėlė nemažai šypsenų.
Tačiau ekspertams jie siunčia kitokią žinutę: robotai mokomi judėti aplinkoje, kuri buvo sukurta žmogaus kūnui.
O tai ateityje gali būti svarbu ne tik gamyklose.
Internete jau pasirodė vaizdų, kuriuose į populiarius kiniškus humanoidų modelius panašūs robotai dalyvauja šaudymo pratybose. Kinijos valstybinė televizija taip pat yra rodžiusi karines pratybas, kuriose naudojamos įvairios bepilotės ir robotizuotos sistemos.
Pirmiausia į pavojų siunčiama mašina, tik tada – žmogus
Būtent čia atsiskleidžia viena svarbiausių karinės robotikos idėjų.
Robotai gali būti siunčiami ten, kur žmogui būtų pernelyg pavojinga.
Jie galėtų gabenti amuniciją, žvalgyti teritoriją, aptikti priešininko pozicijas, judėti apšaudomomis vietovėmis ar atlikti kitas rizikingas užduotis.
Dronų ekspertas Arūnas Kumpis TV3 teigė, kad technologinis virsmas jau vyksta, o karo Ukrainoje patirtis rodo, kaip sudėtinga žmonėms veikti intensyviai dronais stebimose ir apšaudomose fronto zonose.
Todėl robotizuota logistika ir nuotoliniu būdu valdomos sistemos tampa vis svarbesnės.
Humanoidai galėtų būti dar vienas šio proceso etapas.
Kinija atidžiai stebi karą Ukrainoje
Rusijos karas prieš Ukrainą tapo milžiniška bepiločių technologijų bandymų aikštele.
Dronai naudojami žvalgybai, puolimui, logistikai ir kitoms užduotims. Abi pusės nuolat ieško naujų būdų, kaip sumažinti karių riziką ir kuo daugiau veiksmų atlikti nuotoliniu būdu.
Šias pamokas stebi ir Kinija.
TV3 cituojamas Ukrainos III armijos korpuso vadas Andrijus Bileckis ateities karo modelį apibūdino paprastai: vis daugiau užduočių atliks mašinos, o žmonėms liks sprendimų priėmimas.
Jeigu ši kryptis pasitvirtins, ateities kariuomenės gali atrodyti visiškai kitaip nei šiandien.
Kinija turi vieną milžinišką kozirį
Pažangų robotą sukurti neužtenka. Norint jį plačiai naudoti kariuomenėje, tokių mašinų reikia pagaminti tūkstančius.
Ir būtent čia išryškėja Kinijos pranašumas – milžiniški gamybos pajėgumai.
TV3 publikacijoje teigiama, kad 2025 metais Kinijai teko apie 95 proc. pasaulio humanoidų eksporto – beveik 15 tūkst. vienetų. Tokia pramoninė bazė teoriškai gali būti reikšminga, jei civilinės robotikos technologijos vis plačiau būtų pritaikomos karinėms reikmėms.
Kinijos technologijų įtaka matoma ir arčiau Europos. Rugsėjį Serbijos kariuomenė pratybose demonstravo ginkluotus keturkojus robotus, o vos keliomis savaitėmis anksčiau šalyje pradėjo veikti gamykla, gaminanti kiniško dizaino robotus.
Kinijos paskelbtame vaizdo įraše – ir Taivano puolimo scenarijus
Dar vienas dėmesio sulaukęs epizodas – 2025 metų gruodį Kinijos kariuomenės paskelbtas dirbtiniu intelektu sukurtas vaizdo įrašas.
Jame buvo vaizduojamas Taivano puolimas pasitelkiant įvairius dronus ir robotizuotas sistemas. Vaizdo įraše buvo galima atpažinti ir į Kinijos robotikos bendrovės „Unitree“ humanoidą panašų siluetą.
Žinoma, toks vaizdo įrašas nėra įrodymas, kad parodytos technologijos jau paruoštos realiai karinei operacijai.
Tai taip pat informacinės ir propagandinės komunikacijos priemonė.
Tačiau kartu jis parodo, kokią vietą robotizuotoms sistemoms Kinijos kariuomenė numato savo viešai demonstruojamose ateities karo vizijose.
Ar tai reiškia tiesioginį pavojų Europai?
Kol kas būtų per anksti kalbėti apie humanoidų armiją, kuri jau pasirengusi kariauti.
Pačios Kinijos gynybos technologų prognozės kalba apie 5–10 metų laikotarpį, per kurį humanoidai galėtų tapti tinkami realioms kovinėms užduotims.
Tačiau platesnė tendencija jau dabar aktuali ir Europai.
Lietuvos žvalgybos institucijų 2026 metų grėsmių vertinime nurodoma, kad Kinija nuosekliai didina gynybos finansavimą ir investuoja į modernius karinius pajėgumus. Pagrindiniu Pekino strateginiu prioritetu išlieka dominavimas Rytų ir Pietų Kinijos jūrose bei situacija aplink Taivaną.
Todėl svarbiausias klausimas gali būti ne tai, ar rytoj Europos link pajudės humanoidų armija.
Kur kas svarbiau – kas nutiks, jei Kinija pirmoji sugebės masiškai ir pigiai gaminti karui tinkamus robotus, o kitos valstybės šios technologinės bangos nespės pasivyti?
Tai, kas šiandien robotų varžybose dar atrodo nerangiai ir kartais net komiškai, po dešimtmečio gali turėti visiškai kitokią paskirtį.
