Eismo įvykių metu moterys patiria net 60 procentų didesnę sunkių sužalojimų riziką nei vyrai. Pagrindinė šio pavojaus priežastis slypi dešimtmečius naudotoje, tačiau iš esmės ydingoje automobilių saugumo testavimo metodikoje bei anatomijos neatitinkančiuose manekenuose.
Austrijos Graco technikos universiteto mokslininkai išanalizavo 2012–2024 metų eismo įvykių duomenis ir atliko seriją fizinių bei kompiuterinių avarijų simuliacijų, vertindami žmogaus kūno reakcijas susidūrimo metu.
Rezultatai parodė, kad išaugusi traumų rizika moterims išlieka net ir tose situacijose, kai avarija įvyksta važiuojant sąlyginai nedideliu greičiu.
Tyrimo duomenimis, moterys kur kas dažniau patiria sunkias krūtinės ląstos, stuburo ir galūnių traumas, o pačia pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupe pripažintos vyresnio amžiaus vairuotojos bei keleivės.
Nepaisant to, kad saugumo bandymuose naudojami suaugusiųjų, vaikų ar stambių vyrų manekenai, standartinis moteriai atstovaujantis modelis pasižymi dviem esminiais trūkumais.
Iki šiol dažniausiai naudotas „THOR-5F“ manekenas neatspindi vidutinės moters sudėjimo. Jis yra vos 152 centimetrų ūgio ir 50 kilogramų svorio.
Dar didesnė problema yra tai, kad ilgą laiką šis testavimo įrankis nebuvo autentiška moters kūno kopija, o veikė tik kaip proporcingai sumažinta vyriško manekeno versija.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad dėl specifinės dubens struktūros, krūtinės ląstos formos, pečių pločio ir kitokios stuburo kinetikos moterų saugumui užtikrinti būtinas visiškai kitoks inžinerinis požiūris.
Prie išaugusios rizikos prisideda ir statistiniai elgsenos skirtumai – moterys dažniau keliauja keleivio sėdynėje, kurioje žmonės linkę labiau atsipalaiduoti ir labiau atlošti krėslą. Tokia kūno padėtis avarijos metu smarkiai sumažina standartinių trijų taškų saugos diržų ir oro pagalvių efektyvumą.
Vėluojantys pokyčiai ir technologiniai sprendimai
Esminis lūžis vertinant pasyvųjį moterų saugumą įvyko tik 2025 metais, kai Jungtinių Valstijų institucijos patvirtino naują, itin modernų manekeną „THOR-05F“.
Europos saugumo vertinimo organizacija „Euro NCAP“ taip pat pradėjo naudoti atnaujintą manekeno versiją, kuri, nors ir toliau atspindi smulkesnio sudėjimo moterį, jau pasižymi autentiška anatomija, patobulinta biomechanika ir itin jautriais jutikliais.
Matydami šiuos testavimo trūkumus, kai kurie automobilių gamintojai saugumo problemas pradėjo spręsti savarankiškai.
Pavyzdžiui, naujajame „Volvo EX60“ modelyje montuojami adaptyvūs saugos diržai, kurie realiu laiku nepertraukiamai vertina keleivio kūno proporcijas, sėdėjimo padėtį, atlošo kampą ir net paties smūgio stiprumą.
Susidūrimo atveju elektronika akimirksniu sureguliuoja diržų įtempimą taip, kad smulkesnio sudėjimo žmonės gautų maksimalią apsaugą, o stambesni išvengtų papildomų traumų rizikos.
