Kamilė Lukauskytė
Iš Maskvos nuskambėjo neįprastai griežtas pareiškimas apie pačios Rusijos ateitį. Buvęs šalies prezidentas ir dabartinis Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad valstybė, jo įsitikinimu, turi tik dvi galimybes.
Ji esą gali išlikti „didžiąja valstybe“ arba apskritai nustoti egzistuoti.
Tokie žodžiai nuskambėjo Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą ir Maskvai vis daugiau valstybės išteklių nukreipiant karinėms reikmėms.
Tačiau Medvedevo pareiškimo nereikėtų suprasti kaip Kremliaus pripažinimo, kad Rusijai šiuo metu gresia neišvengiamas subyrėjimas.
Pasirinko itin skambius žodžius
Medvedevas savo požiūrį susiejo su tuo, ką pavadino istorijos dėsniais.
Jo teigimu, Rusija negali egzistuoti kaip eilinė valstybė, neturinti didelės geopolitinės įtakos. Būtent todėl jis kalbėjo apie būtinybę išsaugoti šalies, kaip pasaulinės galios, statusą.
Tai atitinka pastaraisiais metais dažnai Maskvoje girdimą retoriką, kurioje Rusijos saugumas ir ateitis siejami su jos įtaka už savo sienų.
Vis dėlto tai yra politinis ir ideologinis Medvedevo vertinimas, o ne objektyviai nustatyta sąlyga Rusijos valstybės egzistavimui.
Medvedevas tapo vienu garsiausių Kremliaus balsų
D. Medvedevas Rusijos prezidento pareigas ėjo 2008–2012 metais, tačiau pastaraisiais metais jo viešoji retorika gerokai pasikeitė.
Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, buvęs prezidentas reguliariai skelbia itin griežtus pareiškimus apie Ukrainą ir Vakarų valstybes.
Ne kartą jo pasisakymuose buvo minima ir Rusijos branduolinė ginkluotė.
Dėl to naujausi žodžiai apie galimą Rusijos neegzistavimą nėra konkretus pranešimas apie šalies laukiančią katastrofą. Jie veikiau tęsia jo naudojamą griežtos geopolitinės retorikos liniją.
Karas pakeitė pačią Rusiją
Vis dėlto Medvedevo pareiškimas pasirodė Rusijai susiduriant su ilgalaikėmis karo Ukrainoje pasekmėmis.
Maskva milžiniškas lėšas nukreipia gynybai, plečia karinę gamybą ir didina ginkluotųjų pajėgų dydį.
Kartu Vakarų sankcijos ir karo poreikiai daro poveikį Rusijos ekonomikai, nors vertinimai dėl ilgalaikio šio poveikio masto skiriasi.
Rusijos subyrėjimo jis nepaskelbė
Būtent čia svarbu atskirti skambų pareiškimą nuo realios prognozės.
Medvedevas nepaskelbė, kad Rusijos Federacija netrukus iširs. Jis taip pat nepateikė konkretaus scenarijaus ar datos, kada tai galėtų įvykti.
Jo žodžiai pirmiausia reiškia politinę poziciją: dabartinė Rusijos vadovybė savo šalies ateitį sieja su siekiu išlaikyti didžiosios karinės ir geopolitinės galios statusą.
Tačiau pats faktas, kad vienas aukščiausių Rusijos pareigūnų viešai pasirinko kalbėti apie valstybės egzistavimo klausimą, neliko nepastebėtas.
Maskvos siunčiama žinia griežta – Kremliui kova dėl Rusijos įtakos pristatoma ne kaip pasirinkimas, o kaip klausimas, nuo kurio esą priklauso pati valstybės ateitis.
