Kamilė Lukauskytė
Lietuvos padangėje įvykęs incidentas, kai NATO naikintuvas pirmą kartą virš šalies numušė oro erdvę pažeidusį droną, tapo ne tik saugumo, bet ir politinių ginčų priežastimi. Seime susikirto skirtingai situaciją vertinantys politikai – Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas. Vienas tikino, kad Lietuva turi pakankamai priemonių reaguoti, kitas atrėžė: „Rezultatas koks? Atsakymas: blogas.“
Olekas: priemonių turime visą spektrą
Po naktį įvykusio incidento Seimo pirmininkas Juozas Olekas žurnalistams pareiškė, kad Lietuvos ir sąjungininkų pajėgos turi priemonių oro erdvės pažeidėjams naikinti.
Pasak jo, būtent praėjusios nakties įvykiai parodė, kad sistema veikia: iš Šiauliuose dislokuotų NATO oro policijos pajėgų naikintuvų pakilę Italijos kariai sunaikino į Lietuvą įskridusį droną.
Olekas taip pat pabrėžė, kad Lietuva oro gynybos priemones stiprina jau ne vienerius metus. Pasak jo, šalis turi tiek oro policijos naikintuvus, tiek antžemines priemones, kurias prireikus gali panaudoti kariuomenė ir kitos tarnybos.
Tačiau tokį optimistinį vertinimą netrukus užginčijo Dainius Gaižauskas.
Gaižauskas: „Turime tik žodžius“
Dainius Gaižauskas, kalbėdamas apie pastaruosius oro erdvės incidentus, ragino pernelyg nesidžiaugti vien tuo, kad šį kartą dronas buvo sunaikintas.
Jo teigimu, pats faktas, kad į Lietuvos teritoriją pateko bepilotis, o ankstesniais atvejais buvo fiksuojami ir kiti objektai, esą rodo, kad sistemoje vis dar yra spragų.
„Klausimų yra daugiau nei atsakymų“, – pareiškė politikas.
Gaižauskas ypač akcentavo, kad sekmadienį Lietuvos tarnyboms teko reaguoti į radarų užfiksuotą objektą, kuris vėliau pasirodė esantis paukščių būrys. Tuo metu kitą objektą, kuris, kaip teigiama, įskrido iš Baltarusijos ir nuskrido Kaliningrado kryptimi, politikai vertina kaip dar vieną klausimų keliantį epizodą.
„Rezultatas koks? Atsakymas: blogas“, – savo vertinimą pateikė Gaižauskas.
Pirštu parodė į krašto apsaugos ministrą
Politikas taip pat sukritikavo viešai skelbiamus pažadus apie naujų antidroninių sistemų diegimą.
Gaižauskas priminė, kad krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nuo pavasario kalba apie Lietuvoje diegiamas naujas priemones kovai su dronais. Tačiau parlamentaras teigė norintis ne pažadų, o realiai pamatyti, kokios sistemos jau veikia ir kokią Lietuvos oro erdvės dalį jos gali apsaugoti.
Jo klausimas paprastas: jei sistemos jau įdiegtos, kodėl parlamentarams negalima jų parodyti?
„Mes to neturime. Turime tik žodžius ir pusės metų pažadus“, – pareiškė Gaižauskas.
Dronas numuštas, tačiau klausimų liko dar daugiau
Naktinis incidentas Lietuvai buvo išskirtinis. Dronas į šalies oro erdvę pateko iš Baltarusijos pusės ir maždaug pusvalandį skrido Lietuvos teritorijoje, kol buvo sunaikintas Kaišiadorių rajone. Nuolaužos vėliau rastos Pratkūnų apylinkėse, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Į incidento vietą buvo pasiųstos policijos, karo policijos ir Lietuvos kariuomenės pajėgos, dirbo ir rinktinės „Aras“ išminuotojai. Drono aplinkybės ir kilmė toliau tiriamos.
Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigė, kad kol kas negalima tiksliai pasakyti, ar dronas buvo rusiškas, ukrainietiškas, ar galėjo būti tyčia nukreiptas į Lietuvą.
Todėl politinis ginčas Seime vargu ar baigsis vien šiuo susikirtimu. Numuštas dronas parodė, kad reagavimo mechanizmas veikia, tačiau kartu iškėlė kur kas nepatogesnį klausimą: ar Lietuva būtų pasirengusi, jei į jos oro erdvę vienu metu įskristų ne vienas, o dešimtys bepiločių?
Būtent į šį klausimą artimiausiu metu teks atsakyti ne tik politikams, bet ir Lietuvos kariuomenės bei oro gynybos sistemos vadovybei.
