Kamilė Lukauskytė
Lietuvos Seimo žingsnis siekiant iš Konstitucijos pašalinti draudimą šalyje dislokuoti masinio naikinimo ginklus sulaukė greitos Kremliaus reakcijos. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tokie Lietuvos sprendimai, Maskvos vertinimu, didina įtampą regione.
Kremlius į vieną kontekstą sudėjo du klausimus – galimą branduolinių ginklų dislokavimą Lietuvoje ir diskusijas apie nuolatinę JAV karinę bazę.
Tačiau svarbu pabrėžti: Lietuva nėra priėmusi sprendimo savo teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą.
Peskovas kalba apie eskalaciją
D. Peskovas pareiškė, kad JAV karinės infrastruktūros artėjimą prie Rusijos sienų Maskva vertintų kaip įtampos didinimą.
Panašiai Kremliaus atstovas kalbėjo ir apie teorinę galimybę kaimyninėje valstybėje dislokuoti branduolinius ginklus. Pasak jo, tokie pokyčiai esą neprisidėtų prie stabilumo ir nuspėjamumo Europoje.
Tai yra oficiali Kremliaus pozicija, o ne nepriklausomas Lietuvos sprendimų poveikio Europos saugumui vertinimas.
Maskvos reakcija pasirodė tą pačią dieną, kai Lietuvos parlamentas žengė dar vieną žingsnį keičiant Konstitucijos 137 straipsnį.
Už balsavo 106 parlamentarai
Antradienį Seime per pirmąjį priėmimą už Konstitucijos pakeitimą balsavo 106 parlamentarai, prieš buvo 18, dar 6 susilaikė.
Dabartinis Konstitucijos 137 straipsnis numato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Tačiau šis balsavimas dar nėra galutinis.
Konstitucijos pataisai reikia dviejų balsavimų, tarp kurių turi būti ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Kiekvieną kartą pakeitimą turi paremti bent 94 iš 141 Seimo nario.
Galutinis balsavimas planuojamas 2027 metų sausio 12 dieną.
Branduolinio ginklo Lietuvoje dar nėra
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, kad šiuo metu nekalbama apie konkretų branduolinio ginklo atgabenimą ar dislokavimą Lietuvoje.
Pagrindinis pataisos tikslas – pašalinti teisinį apribojimą, kad Lietuva prireikus galėtų visapusiškai dalyvauti NATO kolektyvinės gynybos ir branduolinio atgrasymo sistemoje.
Todėl Konstitucijos pakeitimas savaime nereikštų, kad kitą dieną Lietuvoje atsirastų branduoliniai ginklai.
Kremliaus reakciją sustiprino ir kita pastarųjų dienų tema – Lietuvos siekis užsitikrinti nuolatinį JAV karinį buvimą. Lietuvos valdžios atstovai viešai pareiškė esantys pasirengę finansuoti nuolatinės amerikiečių bazės infrastruktūrą, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad tokį pasiūlymą svarstytų.
Vis dėlto ir šiuo klausimu galutinio JAV sprendimo kol kas nėra.
Taigi šiuo metu kalbama apie teisinių kliūčių šalinimą ir politines diskusijas, o ne jau priimtą sprendimą Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus.
