Kamilė Lukauskytė
Lietuvos architektūros ir urbanistikos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – mirė žinomas architektas ir urbanistas Gediminas Girčys. Daugiau nei pusę amžiaus savo profesijai paskyręs specialistas prisidėjo prie svarbiausių šalies teritorijų planavimo sprendimų, miestų plėtros ir naujos architektų kartos ugdymo. Jo darbai paliko pėdsaką, kuris išliks dar daugelį metų.
Liūdną žinią pranešė Aplinkos ministerija
Apie G. Girčio mirtį spalio 19 dieną viešai pranešė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Ministerijos atstovai prisiminė ilgametę architekto veiklą ir jo indėlį formuojant Lietuvos miestų bei regionų ateitį.
G. Girčio profesinis kelias apėmė kelis skirtingus šalies istorijos laikotarpius. Jis dirbo dar sovietmečiu, kai sparčiai augo miestai ir buvo projektuojami nauji gyvenamieji rajonai, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę aktyviai dalyvavo kuriant naują teritorijų planavimo sistemą.
Architektas buvo vertinamas ne tik dėl praktinės veiklos, bet ir dėl gebėjimo į miestų plėtrą žvelgti kaip į ilgalaikį procesą.
Prisidėjo prie Lietuvai svarbaus dokumento
Vienu reikšmingiausių G. Girčio profesinių pasiekimų laikomas dalyvavimas rengiant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą.
Šį dokumentą 2002 metais patvirtino Seimas. Jis tapo svarbiu pagrindu planuojant šalies teritorijų naudojimą, miestų augimą ir regionų vystymąsi.
2003 metais vykusiame Seimo komisijos posėdyje architektas akcentavo, kad bendrasis planas turi padėti valstybės institucijoms ir savivaldybėms priimti ilgalaikius sprendimus.
Jo požiūriu, teritorijų planavimas buvo ne vien pastatų ar kelių išdėstymas, bet ir atsakomybė už ateities kartų gyvenamąją aplinką.
Ilgametė karjera ir svarbios pareigos
Per savo karjerą G. Girčys užėmė ne vienas atsakingas pareigas.
Valstybiniame statybos reikalų komitete jis vadovavo Miestų planavimo skyriui, vėliau dirbo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijoje.
Architektas taip pat vadovavo bendrovei „Urbanistika“, kurioje ėjo ir projektų vadovo pareigas.
Jo veikla neapsiribojo vien miestų projektavimu. G. Girčys dalyvavo rengiant nacionalines darnaus vystymosi strategijas, prisidėjo prie aplinkosaugos ir ilgalaikės valstybės plėtros dokumentų.
2002 metais jis rengė medžiagą Aplinkos ministerijos leidiniui apie darnų vystymąsi Lietuvoje, o vėliau dalyvavo vertinant nacionalinės strategijos įgyvendinimą.
Savo patirtį perdavė jaunajai kartai
G. Girčys aktyviai dalijosi sukauptomis žiniomis su būsimais architektais.
Jis dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute, kuris šiandien žinomas kaip VILNIUS TECH.
Nuo 1966 metų architektas priklausė Lietuvos architektų sąjungai, jam buvo suteiktas meno kūrėjo statusas.
2008 metais už profesinius nuopelnus G. Girčys apdovanotas Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklu.
Paliko reikšmingą pėdsaką Lietuvos istorijoje
Architekto netektis primena apie žmones, kurių darbai ne visada matomi kasdienybėje, tačiau jų sprendimai dešimtmečius veikia miestų ir regionų gyvenimą.
G. Girčys prisidėjo prie Lietuvos teritorijų planavimo principų kūrimo, valstybės plėtros strategijų ir specialistų rengimo.
Nors žinomo architekto gyvenimo kelias nutrūko, jo profesinis palikimas išlieka Lietuvos urbanistikos istorijos dalimi.
