Kamilė Lukauskytė
Lietuvai artėjant prie svarbaus vaidmens Europos Sąjungoje, buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis perspėja apie laikotarpį, kai spaudimas mūsų šaliai gali stiprėti. Jo vertinimu, Rusija galėtų mėginti išnaudoti įvairias hibridines priemones, siekdama paveikti Europoje priimamus sprendimus.
Vienu jautriausių klausimų taps tolesnė parama Ukrainai. Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai ši tema neišvengiamai bus svarbi politinėje darbotvarkėje.
Būtent čia G. Landsbergis įžvelgia galimą pavojų.
Dėmesys krypsta į kitus metus
Buvęs ministras mano, kad Europai teks spręsti, kaip toliau finansuoti Ukrainą ir kokio dydžio paramą jai skirti.
Lietuva tuo metu turės svarbų vaidmenį formuojant Europos Sąjungos darbotvarkę.
G. Landsbergio vertinimu, Maskvai būtų naudinga, jei parama Ukrainai silpnėtų arba šis klausimas taptų politinių nesutarimų objektu.
Todėl, anot jo, negalima atmesti bandymų daryti spaudimą valstybėms, aktyviausiai remiančioms Kyjivą.
Prakalbo ir apie dronų scenarijų
Viena jautriausių G. Landsbergio išsakytų minčių susijusi su bepiločiais orlaiviais.
Jis pateikė hipotetinį scenarijų, kuriame į Lietuvos teritoriją patenkantys dronai ilgainiui galėtų kelti vis mažiau abejonių, ar tai iš tiesų buvo atsitiktinumas.
Svarbu pabrėžti – tai nėra pranešimas apie nustatytą Rusijos planą atakuoti Lietuvą.
G. Landsbergis pats savo svarstymus apibūdino kaip galimą hipotetinį scenarijų. Jo mintis – tokie incidentai teoriškai galėtų būti naudojami kaip spaudimo priemonė.
Tikslas galėtų būti ne pats smūgis
Buvęs užsienio reikalų ministras svarsto, kad hibridinių veiksmų tikslas nebūtinai būtų pradėti atvirą karinį konfliktą.
Jo vertinimu, Maskvai galėtų būti svarbiau sukelti neapibrėžtumą ir priversti Europos valstybes svarstyti, kiek jos pasirengusios rizikuoti dėl paramos Ukrainai.
Tokio spaudimo priemonėmis galėtų tapti incidentai, nukreipti prieš strateginę infrastruktūrą ar kiti veiksmai, kurių organizatorius būtų sunkiau iš karto nustatyti.
Tačiau tai tebėra G. Landsbergio pateikiama rizikos interpretacija, o ne patvirtintas būsimos atakos scenarijus.
Lietuva jau susidūrė su įtampa
G. Landsbergis priminė ir 2022 metų konfliktą dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą.
Lietuvai pradėjus taikyti Europos Sąjungos sankcijas, iš Rusijos pasigirdo itin griežta retorika.
Buvęs ministras šį epizodą pateikia kaip pavyzdį, kaip Maskva gali bandyti spausti Lietuvą tuomet, kai Vilnius priima Rusijai nepalankius sprendimus.
Dronų grėsmė vertinama rimtai
Pastaruoju metu bepiločių orlaivių keliama rizika NATO rytiniame flange sulaukia vis daugiau dėmesio.
Lietuvoje stiprinami pajėgumai, skirti aptikti ir neutralizuoti bepiločius orlaivius, vyksta sąjungininkų pratybos bei bandomos naujos kovos su dronais technologijos.
Tačiau kiekvienas radaruose pastebėtas objektas savaime nėra priešiškas dronas. Rugsėjį Lietuvoje paskelbus oro pavojų ir pakėlus NATO naikintuvus, vėliau paaiškėjo, kad radarų užfiksuotos atžymos buvo paukščių būrys.
Artėja politiškai svarbus laikotarpis
G. Landsbergio perspėjimo esmė – Lietuva turėtų ruoštis ne konkrečiai jo prognozuojamai atakai, bet didesniam galimų hibridinių provokacijų ir politinio spaudimo pavojui.
Jo vertinimu, Lietuvos vaidmuo sprendžiant Ukrainos finansavimo ir europinės perspektyvos klausimus gali didinti Maskvos susidomėjimą mūsų šalimi.
Todėl ateinantis laikotarpis, anot buvusio ministro, gali pareikalauti ne tik stipresnės oro gynybos, bet ir pasirengimo situacijoms, kuriose bus sunku iš karto atsakyti į svarbiausią klausimą – tai buvo atsitiktinumas ar sąmoningas signalas?
