Lukas Starkus
Apie milžinišką slaugytojų trūkumą kalbama jau ne vienus metus, tačiau, panašu, problema jau netrukus gali pasiekti kritinį tašką. Ministras Linas Kukuraitis sako, kad jau 2029–2030 metais į sveikatos sistemą gali palikti daugiau slaugytojų, nei į ją ateiti. Nors žadama ieškoti galimybių didinti jų atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas, patys slaugytojai entuziazmu netrykšta.
Pavojaus signalas sveikatos sistemai: šių specialistų trūkumas artėja prie kritinės ribos (Juliaus Kalinsko nuotr.) (nuotr. Elta)
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovė Aušra Volodkaitė konstatavo, kad tokios niūrios prognozės dėl kritinio slaugytojų trūkumo – ne iš piršto laužtos.
„Tikrai toks scenarijus yra realus. Jau ne vienerius metus kalbama apie tai, kad slaugytojų sveikatos sektoriuje trūksta ir tikrai yra nemažai grėsmių. Dabartinių slaugytojų amžiaus vidurkis artėja pensinio link ir tikrai yra rizikų, kad sulaukę pensinio amžiaus darbuotojai tiesiog paliks darbo rinką.
O jauni specialistai, kurie kasmet baigia slaugos studijas, ne visi ateina darbuotis į sveikatos priežiūros įstaigas. Dalis jų eina į kitus sektorius ar į privatų sektorių ar tiesiog nesirenka slaugytojo tiesioginio darbo“, – naujienų portalui tv3.lt konstatavo ji.
Renkasi grožio sektorių arba emigruoja
Dar prieš kelis metus pateikta Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analizė prognozavo, kad po kelių metų Lietuvoje trūks 3–4 tūkst. slaugytojų. Naujesnės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizės parodė, kad jau 2032 metais gali trūkti netgi aštuonių tūkstančių slaugytojų.
A. Volodkaitė pasakojo, kad slaugytojų trūkumą patiria ne tik rajono, bet ir didžiųjų miestų įstaigos. „Jos ne visuomet gali prisikviesti pakankamą darbuotojų skaičių, kuris užtikrintų visas darbuotojų pamainas ir kokybišką paslaugą. Sulaukiame skambučių ir iš administracijos žmonių su prašymais surasti slaugytojų. Ir supranti, kad ta situacija iš tikrųjų yra sudėtinga, kartais – tiesiog beviltiška, bet tiesiog nežinai, kaip ją išspręsti“, – sakė ji.
Nors baigiančiųjų slaugos studijas yra nemažai, dalis jų nuteka į privačias įstaigas, grožio paslaugų sektorių, dalis – emigruoja. „Norėtųsi, kad sveikatos priežiūros įstaigos turėtų priemonių, kad galėtų pritraukti jaunus žmones, bet, deja, vis dar yra sudėtinga situacija.
Darbas tikrai yra sunkus, sudėtingas, o kai nėra pasiūlomas konkurencingas darbo užmokestis, nėra užtikrinamas bent jau adekvatus darbo krūvis, kai trūksta specialistų, žmonės iš tikrųjų pervargsta ir kartais pagalvoja apie kitas sritis“, – kalbėjo LSSO atstovė.
Pasak jos, įvairaus lygmens įstaigose, dar priklausomai ir nuo miesto darbo užmokestis gali labai skirtis, tačiau yra įstaigų, kur slaugytojai vos uždirba 1 tūkst. eurų į rankas: „Nors statistika rodo, kad vidutinis slaugytojų darbo užmokestis ant popieriaus jau viršijo 2,5 tūkst. eurų. Slaugytojų bendruomenė su tuo tikrai nesutinka – tas atlyginimas uždirbamas dirbant daugiau nei etatu, už darbą švenčių dienomis, naktinius budėjimus.“
Akis bado nesureguliuoti darbo krūviai
Nors nemažai slaugytojų dėl menko atlygio pasirenka dirbti daugiau nei vienu etatu, pašnekovė pabrėžė, kad oficialūs krūviai iki šiol nėra reglamentuoti.
„Kiek yra pacientų, tiek ir turi prižiūrėti slaugytojas su komanda, tačiau jei slaugytojų padėjėjų trūksta, kartais tenka ir vienam tenka rūpintis 20 ir daugiau pacientų. Yra tokių įstaigų, pacientai sunkūs, jiems reikia nuolatinės pagalbos, jie negeba pilnai apsitarnauti, tad susidaro nemenkas krūvis.
„Jau ne vienerius metus kalbama apie tai, kad slaugytojų sveikatos sektoriuje trūksta ir tikrai yra nemažai grėsmių. Dabartinių slaugytojų amžiaus vidurkis artėja pensinio link ir tikrai yra rizikų, kad sulaukę pensinio amžiaus darbuotojai tiesiog paliks darbo rinką“, – sakė A. Volodkaitė.
Dar prisideda ir emociniai dalykai, kai pacientai nesulaukia slaugytojo, jie ar artimieji žeria priekaištus ir skundus, tačiau darbuotojas turi tiek laiko ir galimybių pasirūpinti pacientais, kiek turi.
Ir tikrai kartais norėtų ir daugiau padaryti, ypač gulintys, lėtinėmis ligomis sergantys sunkesni pacientai išreiškia labai didelį bendravimo lūkestį, nori, kad darbuotojas prieitų, išgirstų ir kalbėtų su jais. Bet tam ne visuomet užtenka laiko“, – konstatavo A. Volodkaitė.
Kukuraitis: „Kol kas mes atsiliekame“
Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis kaip ir jo pirmtakais švaistosi pažadais. Anot jo, siekiant išvengti specialistų trūkumo prevenciškai vykdomos priemonės siekiant išvengti slaugytojų trūkumo – žadama didinti atlyginimus bei gerinti darbo sąlygas.
„Vyriausybės įsipareigojimas, kurį premjeras komunikuoja labai aiškiai – tai yra slaugytojų darbo užmokesčio didinimas, tam numatę ir atskirai kalbėtis apie tai šakos kolektyvinėse sutartyse, numatyti ir įstaigų vadovų skatinimo sistemose, kad didintų atlyginimą slaugytojams ir tokiu būdu stengtųsi išlaikyti sistemoje“, – aiškino ministras.
Pasak jo, numatomas tam tikrų darbo sąlygų gerinimas bei funkcijų apibrėžimas: „Norisi tuos, kurie turi kompetencijas – slaugytojai – įgalinti tam tikrus darbus atlikti, ką šiuo metu daro gydytojai, ir tokiu būdu nukraunant krūvį nuo gydytojų“, – pridūrė jis.
Ministro teigimu, taip atsirastų rimtos prielaidos slaugytojams didinti atlyginimus sparčiau, nes augtų jų darbo kompetencijos.
„Visi darbai daromi lygiagrečiai ir tikimės, kad slaugytojų atlyginimas pasivys bent jau tuos vidurkius, kaip turime Europoje. Kol kas mes atsiliekame – slaugytojų atlyginimas, lyginant su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, dar nespėja paskui Europos santykį“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
„Neužtenka padidinti algą keliais procentais“
A. Volodkaitė gi pabrėžė, kad norėtųsi išvysti realius darbus, o ne vien girdėti pažadus. „Neužtenka pažadėti didinti darbo užmokestį, reikia skirti adekvatų finansavimą. Nes jeigu ir peržiūrimi šakos kolektyvinės sutarties nuostatai, bet neskiriama finansavimo jų įgyvendinimui, tai galima suprasti ir sveikatos priežiūros įstaigas, kurios atsiranda sudėtingoje situacijoje, ir darbuotojus. Jie girdi viešai transliuojamą informaciją, kad bus didinamas darbo užmokestis, turi pagrįstus lūkesčius.
Slaugytojų kompetencijos vis plačiau panaudojamos, joms skiriama daugiau funkcijų, daugiau pareigų sveikatos priežiūros įstaigose, bet tai kartu turėtų lydėti ir didesnis darbo užmokestis, ir peržiūrimos tos funkcijos, kurios tiesiogiai nereikalauja slaugytojų kvalifikacijos, galėtų būti perduoti kitiems specialistams – slaugytojų padėjėjams, poliklinikos apylinkės administratoriui, o jos galėtų skirti laiką darbui su pacientais“, – komentavo LSSO atstovė.
Tiesa, ji sutiko, kad toks funkcijų perskirstymas tarp gydytojų ir slaugytojų ar slaugytojų ir jų padėjėjų esminio klausimo nesprendžia – šį darbą vis tiek reikės kažkam atlikti.
„Tam vėlgi turi būti ir parengti žmonės, supažindinti su darbu ir orientuotis situacijoje, jiems taip pat reikalingas darbo užmokestis ir darbo krūvio nustatymas. Norint, kad slaugos grandis tinkamai veiktų, tai reikalauja didžiulių išteklių. Be to, jeigu gydytoją darbą lengviname, jis negali būti beprotiškai sunkinamas slaugytojams“, – pridūrė ji.
„Jau pripažįstama problema, kad slaugytojų trūksta, valdžios institucijos įvardija tai savo veiksmų planuose, tačiau tų pastangų galbūt ne visuomet užtenka, kad galų gale priimtum tuos sprendimus.
Kad ir dėl darbo užmokesčių didinimo – jis turėtų būti ne keliais procentais, ne centais, reikėtų rimčiau pasirūpinti slaugytojais, kurie darbuojasi sveikatos sektoriuje. Kartu parodyti ir galimybę specialistams su grįžti tiems, kurie dirba kituose sektoriuose ir darbo sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje.
Matant bendrai šalies valstybės finansinis prioritetus, akivaizdu, kad finansinę situaciją labai sudėtinga prognozuoti, bet norėtųsi vis tiktai tikėti, kad slaugytoj ir slauga išliks tarp su prioritetų“, – akcentavo A. Volodkaitė.
Skyles kamšys užsieniečiai?
M. Čiurlionis yra atkreipęs dėmesį, kad sparčiai senėjant visuomenei ir augant paslaugų poreikiui šiandien reikia ieškoti greitų sprendimų.
„Galime bandyti pritraukti sugrįžti šiek tiek slaugytojų iš užsienio, bet tai daugiausiai bus gal kokios dvi trys dešimtys žmonių. Galbūt vieną kitą žmogų galime persivilioti iš grožio industrijos arba kažką pamotyvuoti atsistatyti licenciją. Tai galbūt per visas šitas priemones ir surinksime kokį šimtą slaugytojų ir vienkartinis impulsas bus. Bet mums reikia strategijos, kuri būtų konstruktyvi, nuolatos leistų generuoti papildomus slaugytojų srautus“, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, dėl to būtina kalbėtis su aukštosiomis mokyklomis, kaip galima pritraukti žmones visų pirma iš kitų Europos ir trečiųjų šalių:
„Iš tiesų Europoje, toje pačioje Europos Sąjungoje, yra šalių, kur slaugytojų atlyginimai gerokai mažesni ir žmonės norėtų studijuoti Lietuvoje dėl studijų kokybės, jie būtų motyvuoti čia likti, mokytųsi lietuvių kalbos. Taigi reikėtų žiūrėti toliau, kaip pasikviesti žmones čia studijuoti.
Nes paskutiniai demografiniai rodikliai, kai gimstamumas pernai siekė septyniolika tūkstančių naujagimių per metus, piešia labai liūdną situaciją. Kai šitie vaikai po 18 metų įstos į slaugą, turėsime didžiausią mūsų senstančios visuomenės skaičių. Ir tai tikrai yra milžiniška problema, kuri reikalauja sprendimų dabar.“
Jis pabrėžė, kad didžiausia klaida būtų bandyti prisikviesti užsienyje mokslus jau baigusius specialistus. „Jų adaptacija ir integracija yra sudėtingesnė – jie nepažįsta nei mūsų sveikatos sistemos, nei kultūros. Bet jeigu žmogus atvažiuoja į Lietuvą studijuoti, sudaroma trišalė sutartis, kad po 4 valstybės finansuojamų studijų metų jis tiek pat laiko atidirbs Lietuvos gydymo įstaigoje.
SAM paruošusi specialias programas
Kaip anksčiau yra informavusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), slaugos studijoms ne tik numatyta daugiau finansuojamų vietų, bet ir specialių priemonių. Nurodyta, kad 2026 m. į slaugos studijoms numatyta 85 valstybės finansuojamomis vietomis daugiau – 620 (2025 m. buvo 535).
Priminta kad pernai pradėtas įgyvendinti ES lėšomis finansuojamas projektas, kuriam suplanuota 17 mln. eurų. Kaip nurodė ministerija, projekte dalyvauja 53 savivaldybės, iš kurių kiekviena galėjo nusimatyti priemones už 383 199 eurų. Projekte gali dalyvauti asmenys, kurie studijas baigė ne anksčiau nei 2021 m. ir ne vėliau nei 2029 m. rugpjūčio 31 d.
Kaip nurodė SAM, 2025 metų lapkričio duomenimis, skirti studijų kainos apmokėjimą ir / ar stipendiją yra numatyta 836 slaugytojams. Taip pat yra į projektą numatyta pritraukti 88 slaugytojų padėjėjus, 62 išplėstinės praktikos slaugytojus.
